Manodrabužiai.lt programėlė jau čia!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Noreciau isgirsti patarimu is paneliu, kurioms teko daryti pertrauka santykiuose
Situacija tokia. Su vaikinu draugavom daugiau nei 2 metus. Visko per ta laika buvo. Abu neesam apdovanoti lengviausiais charakteriais, bet visad atrode, kad meile nugales viska. Paskutiniu metu pykciu labai padaugejo, atrodo negalim jokia rimta tema diskutuoti, nes visada nuomones issiskirs ir nesugebesim pokalbio pabaigti taikiai.
Mano nuomone, prie situ visu pykciu labai prisideda jo nervai ir apskritai psichologine busena. Tiesiog paskutinem savaitem, jis turi labai daug rupesciu ir nevisada sugeba rast iseitis. Kiek galedama stengiuosi jam padet, bet tikrai ne viskas mano rankose. Blogiausia tai, kad visos tos bedos jam nesa finansinius sunkumus. Is karto pasakysiu, kad man jo pinigu nereikia (nes siais laikais, kai aplink tiek daug barakudu, galit pagalvot, kad jau skusiuos, jog jis neturi pinigu ). Taip tikrai nera. Pati dirbu ir uzsidirbu ir ji myliu del to, koks jis yra, o ne del to kiek jis uzdirba ir pan. Deja, jis yra didziulis materialistas ir ne karta yra sakes, kad jei jam gyvenime pradetu nesisekt ir jis nebeuzdirbtu dideliu pinigu, tikriausiai mane paliktu, nes as verta visa ko geriausio, ir jis jaustusi nepilnavertis, nes negali savo moteriai suteikti viso ko ji verta bla bla bla.. Man sita mintis atrodo isvis idiotiska ir, manau, kad pora turi dalintis ne tik dziaugsmais, bet ir rupesciais bei problemomis.
Taigi pries pora dienu mes vel stipriai susigincijome.. Siuo metu jis darbo reikalais gyvena kitame mieste, taigi kasdien nesimatom ir kartu negyvenam. Vakar bandziau jam paskambinti paklaust kaip viskas, kaip jis jauciasi ir ar sprendziasi jo reikalai. Nesvarbu, kad buvom stipriai apsipyke, man jis yra labai brangus kaip zmogus, taigi norejau pasiteiraut kaip viskas. Jis nekele ragelio. Siandien gaunu zinute, kad jam viskas gerai, tik jo gyvenime yra visiskas chaosas ir pastaruoju metu ji viskas be galo nervina. Ir paprase, kad palikciau ji bent kuri laika ramybej, nes tol kol jo gyvenime dedasi tokie dalykai jis santykiu turet negali.
Nebezinau nei ka galvot nei ka daryt. Visada buvau pries bet kokias pertraukas santykiuose, nes manau problemas reikia sprest, o ne nuo ju begt. Kaip jums baigesi pertraukos santykiuose? Skyrybos ar visgi sugrizote visam?
Man ir taip pat atrodo.. Net nezinau kaip elgtis, ka sakyt draugam, beprotnami kazkoki is mano gyvenimo padare, net dirbt negaliu.. Kartais atrodo gal paciai pasakyt kad viska baigiam.
Pas mane dar yra daugybe jo daiktu. Net namo nenoriu eit, nes aplink tiek visko kas ji primena. Nezinau, panos ka daryt, tikrai nezinau..
Man visuomet atrodė,kad pertrauka – tai tik kitoks pavadinimas skyryboms. Ir iš tiesų kai pagalvoji, jei jau žmogus nori, kad tu nuo jo atstotum, pasitrauktum, tai ar tai yra geras ženklas? Aplamai keista,kai vienas iš dviejų partnerių gali diktuot, dabar aš noriu pertraukos, tu man neskambink, o po to pagalvos, gal aš jau noriu grįžt.
denis.m kodel viskas baigta? gal dar verta bandyti?
Žinau kaip jautiesi, tik mano situacijoje viskas jau baigta.. tikriausiai.
Mes išdraugavom 4 metus, bet taip pat atėjo laikas, kai nebegalėjom normalaus pokalbio apturėt nesusipykę. Sutarėm padaryt pertrauką atsisveikinę ant “iki”. Praėjus pusei metų tylos viskas pasidarė aišku – draugystė baigėsi.
O gaila, nes neseniai susitikę abu pripažinom, kad kažkuriuo momentu tikėjomės, jog būsim vėl kartu.
Taip kad atsargiai su tom pertraukom – jei žmogus brangus nepaleisk taip paprastai. Tyla dažniausiai tik nesusipratimus ir nusivylimą atneša. Bet čia tik mano asmeninė nuomonė
Sėkmės
manau cia tik senu bobociu ismislas,kad reikia santykiuose perraukos, per ta pertrauka gali pajust salti ir paslyst netycia su kitu atsiduot… Jei draugaut tai rimtai draugaut o ne seip, viena diena susitikom per savaite ir gana. Reikia ziuret i gyveniam rimtai, buitiskai, nes tik buitis parodo kaip viskas bus ir yra santykiuose, pasiskirstai darbus, pasiziuri ar juos pats atlikai, art antroji puse atliko, kiek del to reikejo konfliktuoti ar isvis nereikejo… Sekmes santykiuose be pertraukjos – tai neiseis i gera…
Labai bijau, kad palusiu ir pulsiu jam skambint vos po keliu dienu. Jau siandien save stabdziau kelis kartus.. Kiekviena zinute, kiekvienas skambutis atrodo bus nuo jo zinau, kad su laiku lengves, bet dabar taip sirdi skauda. Tuoj bus Kaledos, net nenoriu pagalvot kaip teks leist sventes be jo..
Pas mus buvo viena pertrauka (mano iniciatyva) ir dar viena krizė, kuri vos nesibaigė skyrybomis (jo iniciatyva), bet ne dėl materialinių dalykų, o grynai iš jausmų pusės. Bet galiausiai vis tiek esame kartu (jau daugiau nei 7 metus), pernai metais susituokėme Nors šiuo metu daug laiko praleidžiame atskirai, nes vyras dirba užsienyje, bet žinom, kad kartu esam laimingi O po krizių santykiai arba pagerėja, arba nutrūksta…
manau viskas apsiramins kai baigsis tas haosas pas ji..
pas mus irgi taip buvo – baigesi haosau ir dabar viskas gerai pas mus
sekmes
Aciu uz nuomones ir aciu kas pakeliat tema
Kaip taikliai pasakyta
kai paskaitau tokius isgyvenimus, pasakojimus kad praejus vos keliems metams, daromos pertraukos, prisimenu mociutes posaki kai jos paklause kokia paslaptis kad su dieduku isgyvenom kartu tiek daug metu? O ji nusisypso ir sako: Vaikeli, musu laikais daiktus taisydavo, o ne mesdavo ar keisdavo i naujus!
Tikiuosi minti pagavot
Na, jau viskas sakė , bet iki galo neaišku,nes jam irgi problemos visokios ir pnš. Man daug kas sakė verta pabandyti, palaukti jo ir pnš, bet aš nežinau net.
Ko laukt? Kol jis sugalvos,kad vis dėlto gal ir norėtų būt kartu? Išvis, ar įmanomi po to dar normalūs santykiai?
Nuo vakar tik, juokinga… Bet jau visa ta nesąmonė nežinau kaip pavadinti kitaip tęsėsi gan ilgai.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
