Nu jei savaitę draugaujat tai nemanau , kad jau rodytis taip greit reikia Jei esat tikrai nemažai išdraugavę tuomet pirmyn, blogiau nebus manau

jau po savaites kaip tortas sedejau draugo tevu namuose pasodinta supazindinimams )

Mano atveju buvo dar geriau..

Su savo vaikinu, su kuriuo dabar esame kartu 8 mėnesiai su puse, dar nedraugavome, o jau susipažinau su jo mama.

Nes mes su juo bemaž 3 metus buvom labai geri draugai ir… ir viskas peraugo į meilę. Taigi, įsitikinau, kad vaikinas ir mergina negali būti geriausi draugai, bent jau mano atveju.

taigi, susipažinau su mamyte anksti, pradėjom draugaut, tai aš jai taip sėkmingai ir patinku. o dabar mes net kartu tame pačiame darbe dirbame.

Tai jei patikai tai manau rodykis

kad ir nepatiktum jo mamai.. gi ne su mama draugauji ir buni,o su juo

Būtinai ir norėk ir sakyk, jog tegul supažindina, nes laba smagu bendrauti su tėvais vaikino. Ir jeigu tikrai ir toliau draugausite, vis tiek nenoras supažindinti su šeima rodo, jog nežiūri rimtai. Nors jeigu mamytė baisuma tai uhhh reikia save morališkai nuteikt

Vaikino mama kažkodėl visuomet atrodo baisuma, kol jos nepažįsti.

nors mano atveju tai man ji kaip trečioji mama, einanti po mano mamos ir močiutės.

nežinau, mum tai labai natūraliai tas susipažinimas gavos, kažkada aš pas jį užsukau ir tėvai buvo namie, taip ir susipažinom, jis su maniškiais irgi, specialaus supažindinimo proceso nebuvo, ir labai gerai

Nebijok viskas lygiai taip pat, kaip bendrautum su krikšto tėveliais arba teta, dėde jeigu dar prie bajeriukų iį viso smaguma, Pirmyn tik! jei dabar turėčiau vaikiną, tai sakyčiau iš karto, jog po mėnesiuko kokio arba netgi anksčiau tegul supažindina

pradžioje baisu, o po to labai faina, ne visos juk tokios raganos

pas mus tai savaime gavosi, kad susipažinom su vienas kito tėvais, vos tik mums pradėjus bendraut baisu ir nejauku būdavo abiem iš pradžių…

o iš tavo pasisakymų aišku, kad ji geranoriškai nusiteikusi, o ir iš nuotraukų patikai, taigi nebijok, puiki pradžia