nezinau, ar susipazinimas su jo tevais pakeite padeti apskritai. Zinau, kad butu pakeite, jeigu as jiems buciau nepatikus. Esu jautrus zmogus, tai ne i jo kiema nebuciau kelus kojos, zinodama, kad jo tevams nepatikau.. pirmas ispudis del jo mamos tai buvo toks… neutralus sakyciau. Pasirode tokia labai taisyklingai kalbanti poniute nei britki nei faina. ta vakara buvo tiesiog mandagi. o antra karta jau aplink mane sokinejo, buvau ju namuose zvaigze

beje, su mama susipazinau po metu draugystes, o su jo teciu dar po pusantru

Aš nemanau, kad reikia pulti rodyti antrą pusę šeimai, kol tai nėra savaime suprantama arba neišvengiama. Man buvo tokia įdomi situacija, kad aš su vaikino tėvais susipažinau tik po to kai jau su juo kartu gyvenom. Gal kai kam pasirodys, kad per vėlu, bet to nesijautė, nes viskas vyko labai natūraliai. O pati paauglystėj gyvenau ne su tėvais, o pas sesę, o ji tokių senų pažiūrų tai čiut ne kiekvieną berną su kuriuo tik į šokius nueidavau liepdavo į namus vestis, tarsi jau vestuvės nusimato… Tai paskui taip nemalonu, kai jau atsiranda tas tikrasis, o namiškiai dar 5 kitus prieš tai matę, kurie man nieko nereiškė…. Taigi, jei atsukčiau laiką atgal jokiu būdu nesivesčiau namo jokių draugelių.

blackie pritariu tau. as saviskio namuose buvau pirma jo panele, nors pries tai turejo kruva ju… tai paciai net jaukiau. atrodo, lygintu su kitom ir panasiai

Man teko ir pas vaikino tėvus pagyventi.Tėvai labai primityvus,mama nuolat aiškindavo,kaip puodą ant viryklės padėti,kurią šviesą kambarį degti ir t.t. Žodžiu, dar vaikinui labai jau aiškindavo,kad vakare netriukšmautų,mat per garsiai televizorių žiūri kambarį,kad eitų anksti miegoti,nes pro duris sklindanti šviesa trukdo miegoti(neaišku kam),būdavo piktumai,jei jis kažką pasiimdavo iš šaldytuvo,nes būdavo alkanas.Šeimos prioritetas buvo tėvas.Pagal jo dūdelę reikėdavo gyventi.Aš su tėvais sutariau,tačiau man po pusės metų truko kantrybė,kad su vaikinu ir dar manimi elgiamasi kaip su vaikais norsmums 20-22metai ir dar esam atskirai bute gyvenę.Dabar vėl gyvenam bute….

Žinau,kad nelabai atitikau temą,bet pasakiau,koks pragarėlis būna gyventi pas vaikino tėvus.O pažintis su vaikino t4vais buvo pakenčiamas,bet nelabai mėgstu apie save daug pasakoti,tad labai daug nutylėjau.Tada juk ir apie vestuves negalvojom,tai į asmeniškumus nebuvau linkusi.