prisiminimai, ilgesys, baime
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas vakaras, merginos.
Zinau, kad ne viena esate istverusi sita jausma. Mane jis valdo jau puse metu. Taip, tai skirybos. Skirybos su zmogum, su kuriuo isivaizdavau savo gyvenima. Kaip sakoma, laikas gydo zaizdas. Nezinau kodel, taciau man sis posakis negalioja. Net ir praejus pusei metu, nenustojau apie ji galvoti. Kiekvienas mano veiksmas, kiekviena mintis yra uzimta juo. Kad ir kur beeiciau, minioje akimis ieskau jo veido. Nebezinau kaip su tuo kovoti. Kiekviena diena lydi liudesys, prisiminimai ir baime, kad niekada daugiau neteks prie jo prisiglaust. Beprotiskai ilgiuosi. Naujos pazintys ne dziugina, o vercia suprasti, kad su niekuo nebus taip gera, kaip buvo su juo. Nauja, idomi veikla taip pat nedziugina. Neliko motyvacijos niekam. Gyvenu baimeje, nes suvokiu, kad to nebebus.
Daznai kitu zodziai vercia susimastyti, padeda pasijausti lengviau. Galu gale man svarbu issipasakoti… Butu smagu isgirsti patarimu, o galbut ir asmeniniu istoriju. Nebezinau ko imtis, tad pagalbos prasau Jusu, mielosios.
O del ko issiskyret su juo? Laikas tikrai gydo zaizdas, po metu kitu jau vel kitaip atrodys, tikrai.
Linkiu sekmes ir stiprybes
Skirybos buvo jo iniciatyva. Atsale jausmai man. Taip pat neapsisprendimas ar nori buti kartu ar ne. Siule meginti kazka lipdyti ir t.t. Bet tuo paciu nerode jokio noro tai daryti. todel skaudancia sirdim nusprendziau atsisveikinti.
Pusė metų – pakankamai trumpas laiko tarpas, kad viską pamirštumėt. Taip, laikas gydo žaizdas. Daug laiko. Pusės metų labai labai retai kada užtenka. Nepaguodžiau, bet tai tiesa…
Toks jausmas, kad esu priejusi kazkokia nematoma riba. Rodos, kad jau viskas, nebegaliu. Niekada nebuciau pagalvojusi, jog taip mums nutiks. Ir tik dabar galiu pasakyti, kad vidinis skausmas yra zymiai stipresnis uz fizini. Norisi uzmigti, pabusti ir suprasti, jog tai tebuvo tik bjaurus kosmaras.
Taip, dabar skauda, bet vėliau bus geriau. Tik kantrybės reikia. Turbūt visą gyvenimą jo nepamirši, bet kitas žmogus padės bent jau primiršt.
Zinau, jog jis amzinai nebus vienas, zinau, jog mane kadanors pasieks zinia apie tai, kaip jis laimingai gyvena su kita. Negaliu isivaizduoti, kaip prie jo glaudziasi kita. Mane apsedusi paranoja.
As jau kokie 3 metai kaip issiskyrusi su vaikinu, sakykime tai buvo didzioji mano meile.. Bet nera nei dienos, kad apie ji nors kelis kartus nepagalvociau. Laikas tik prislopina jausmus, zaizdu negydo, o ir jis labai vietoje nestovejo, jau po kokiu 2 men buvo su kita. Taciau nenusivilk, viskas bus gerai.
Labai liudna Ypac kai zinai, kad tai gali testis amzinai.
Naujos pazintys tave vercia ne suprasti, o GALVOTI, kad su niekuo nebus gerai. Negali zinoti, kai da ne karto su niekuo nebandei susitikineti. Zinau, ka dskauda, as taip pat isgyvenau. Buvo po pusmecio da rpablogeje, tikrai sapnuodavau, jog pabundu salia ir staiga pabusdavau viena… bet manau, tai padejo subresti kaip asmenybei, atrasti daug gyvenimisku tiesu, ismokti buti su savimi, priimti realybe.
Psistenk surasti pliusu tame. Padeda knygos, padeda motyvuojancios frazes internete. Man padejo, bent kazkiek.
Galiausiai kitos imasi konstruktyvaus kersto – pvz. grazinasi, keiciasi su mintimi, kad vaikinas pasigaietu jas palikes, bet tuo paciu metu jos eina i prieki ir nejaucia, kad vis labiau atsiplesia nuo tu emociju.
Sekmes.
as paluzus buvau visiskai,prireike psihologo pagalbos,raminamuju ir migdomuju,greit bus du metai,tik pamirst negaliu
Nieko, kas musu nenuzudo – padaro stipresniais.
taip, tas paskatino keisti isvaizda… sulieknejau ir kaip bebutu keista, bet emiau labiau pasitiketi savimi, nezinau kodel. o rodos turetu buti atvirksciai.
mastau apie psichologa.
raminamuosius baigiau gert pries pora savaiciu, taciau net ir dabar uzeina tokie momentai, kad sirdis ima dauzytis, truksta oro, spaudimas galvoje ir be ju neapsieinu…. kitaip- nors sienom lipk.
vienas is mano megstamiausiu posakiu
O gal vietoj raminamuju vaistu homeopatinius pagerk ar valerijono arbata? Bent pas mus yra tokios… nors truputi pades.
O neturi draugiu, kurioms issikalbetum, iaeitumet dazniau kazkur?
Dar tokia mintis, gal vertetu koki karta issiverkti, gal dar laikai kazka uzspaudus, o taip pavyktu greiciau paleisti…
Bet siaip puikiai suprantu ka tai reiskia. Buk stipri!!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
