psichologiskai sunku
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
sveikos merginos, iskart atsiprasau, kad anonimas ir nezinau ar i ta tema pataikiau, bet nepykit, taip jau yra, kad nenoriu jok kas is pazystamu uzmatytu mano tema… tai va, norisi patarimu, nzn gal is salies ka protingo pasakys ir i prota atves, nes jau nebesusitvarkau su savo mintim…esme tokia, pries puse metu susirgau depresija, bent jau taip diagnozavo psichologe, taip, buvau daejus iki rimciausio sios ligos tasko, aciu dievui tik mintim ir uzteko kreiptis i psichologus, beveik puse metu gydausi, visi artimieji galvoja, kad tikrai man jau geriau, bet man vis dar islenda tie baisus prisiminimai ir nuolatine baime, kai bijai ir net nezinai ko, is linksmo ir nuolat besisypsancios tapau tik tokia beapsimetanti, vis kartoju sau, kad gyvenime man nieko netruksta, esu sveika, turiu kojas, rankas, salia beproto mylinti vaikina, kuris taip man taip padejo, bet nesijauciu laiminga labai del to ant saves pykstu, buna, kad visa savaite jauciuos puikia, bet tarkt atsibundu ryte ir matau kad vel blogai, nebezinau ka su savim daryt, pavargau pati, pavargau ir drauga kankint su savo liudnumu kai jis vargsas taip stengias mane pralinksmint, bet jam niekaip tai nepavyksta zodziu nebenoriu kankint savo artimu ir gazdint kad vel negerai man, sakau gal is salies kitas ka patartu atsiprasau kad taip issipleciau ir jei biski nebislumo pasakojime, tiesiog siuo metu pas mane galvoje nelabai ryslus sakiniai deliojasi :/ is anksto busiu dekinga uz bet koki patarima
Gal antidepresantus metas keist?
tai gal dar ne visai išgijote, tas gydymas kartais labai ilgai trunka…
manau tau yra taip gerai,kad nebezinai ko benorinti paskui ir susergat visokiom depresijom
taptim, nu, žinok, tavo komentarai šiandien tikrai užmušantys…
dziaukis gyvenimu, nes kitiems buna 1000 kartu blogiau negu tau.
taptim, duok dieve pačiai nesusirgti, kol nesusiduri, tai tikrai nesupranti
Tikrai kad kartais reikėtų nepraleisti progos patylėti, su tikros depresijos atveju niekad nesusidūrus.
uzmusantis neuzmusantys komentarai,bet teisingi, visisaki pritariu taptim ))
Siais laikais zmones jau tiek ispizdeje kad nebezino ka daryt, nu jei taip blogai, tai tegu pasisalina is sio gyvenimo ir rami galva bus
Juokinga skaityti komentarus , kad nėra ko liūdėt, nes kitiems blogai šimtą kartų labiau.. Depresija- LIGA ir patikėkit tokie žodžiai tikrai jos neišgydys, pritariu Solveigai, kol žmogus nesusidūręs, tai nei užjaus nei supras …
ka tokiem daryt kur invalido vezimeliuose sedi? kurie netur ko valgyt? o cia turi kojas rankas kaip pati rase,mama,mylinti vaikina is kur ta depresija gali buti? ispizdejimas o ne depresija
Kai kam derėtų pasidomėti, kas išvis per liga yra depresija, kaip ji atsiranda, dėl ko ir kaip su ja kovoti. Neišmanančios turi daugiausia ką pasakyti, kaip nekeista… Slėpkitės po anonimais geriau.
Nebūtina neturint šioje srityje jokių žinių šikti, kur papuola, ir rašinėti visiškas pievas. Aš kaip tik tikiuosi, kad ne iš svetimos, o iš savo skaudžios patirties kada nors pasimokysit, gal tada įgausit proto.
zivile,o tu ne motina TERESE kartais?
nesenai artimą žmogų pati paguldžiau į psichiatrinę ligoninę, iki to laiko visos psicho ligos man buvo tamsus miškas, dabar visai pasikeitė požiūris į tai ir supratau, kad tai gali nutikti kiekvienam, kaip ir bet kuri liga, psichinė liga puola netikėtai…
tai vat merginos, kurios teigiat, kad nebezinau ko norinti zekit pacios nesusirkit, buvau tokia pat kaip ir jus, tokios pat nuomones, niekada nesuprasdavau kas per depresijos, galima sakyt juokiaus is tokiu, kol galiausiai kaip sakoma: “lazda turi du galus” ir tas kitas galas atsisuko pries pacia mane o del depresantu keitimo tai reikes pakalbet su psichologe, tikrai man nera taip baisiai kaip pradzioj, kai bandziau savom jegom issikapanot, bet vis tiek nera tos pilnatves, aisku dekoju dievui, kad db yra bent taip, dabar as bent jau uzsiemu kazkokia veiklla, sutvarkau reikalus, o pradzioj kas dejos, 2 menesius pragulejau lovoj, nevalgiau, praverkiau, numeciau tiek svorio, kad paciai sau atrodziau baisiai, padarytas tikrai didelis zingsnis, bet taip noris ismokt vel dziaugtis tais dalykais, kuriais dziaugiaus pries tai. Patikekit, man paciai yra geda, kad tik del tokio dalyko verkslenu, puikiai suprantu, kad buna blogiau, zmones artimuju netenka, neturi kur gyventi ir panasiai..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
