sveikos merginos, iskart atsiprasau, kad anonimas ir nezinau ar i ta tema pataikiau, bet nepykit, taip jau yra, kad nenoriu jok kas is pazystamu uzmatytu mano tema… tai va, norisi patarimu, nzn gal is salies ka protingo pasakys ir i prota atves, nes jau nebesusitvarkau su savo mintim…esme tokia, pries puse metu susirgau depresija, bent jau taip diagnozavo psichologe, taip, buvau daejus iki rimciausio sios ligos tasko, aciu dievui tik mintim ir uzteko kreiptis i psichologus, beveik puse metu gydausi, visi artimieji galvoja, kad tikrai man jau geriau, bet man vis dar islenda tie baisus prisiminimai ir nuolatine baime, kai bijai ir net nezinai ko, is linksmo ir nuolat besisypsancios tapau tik tokia beapsimetanti, vis kartoju sau, kad gyvenime man nieko netruksta, esu sveika, turiu kojas, rankas, salia beproto mylinti vaikina, kuris taip man taip padejo, bet nesijauciu laiminga labai del to ant saves pykstu, buna, kad visa savaite jauciuos puikia, bet tarkt atsibundu ryte ir matau kad vel blogai, nebezinau ka su savim daryt, pavargau pati, pavargau ir drauga kankint su savo liudnumu kai jis vargsas taip stengias mane pralinksmint, bet jam niekaip tai nepavyksta zodziu nebenoriu kankint savo artimu ir gazdint kad vel negerai man, sakau gal is salies kitas ka patartu atsiprasau kad taip issipleciau ir jei biski nebislumo pasakojime, tiesiog siuo metu pas mane galvoje nelabai ryslus sakiniai deliojasi :/ is anksto busiu dekinga uz bet koki patarima