Santykiai su tėvu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki, nuo vaikystės svajojau kad tėvai išsiskirtų – deje jie visdar gyvena kartu (tiesa mama neseniai išvyko į kitą šalį laikinam gyvenimui). Jie abu nuostabūs žmonės, tačiau bent iš tėčio nesulaukiu jokio palaikymo -tik trukdymo. Turiu problemų su mokslais – prisidariau skolų dėl nervų ir ligų tai jis ne tai, kad palaikytų ar patartų ką, bet tyčiojasi – sako tai tau seniai reikėjo į užsienį išvažiuoti o ne pinigus švaistyti. Kai planavau dirbti atkalbinėjo, bele tu tik studijuok pinigų duosiu – nors duodavo tik tik išgyventi tik nedirbk.
Nebendraudama su juo sutvirtėju, labiau pasitikiu savimi ir atsitiesiu -susirandu darbą tai sutikęs iškoneveikia, kad už grašius dirbu arba šiaip ką priekaištauja. Suprantu, išeitis nebendrauti, tačiau kaip kai šeima man yra tikrai svarbus dalykas.
Žinau- pati kalta. Bet man įdomu panelės ir moterys, susidūrusios su tokia situacija – kaip darėt? Nuspręndėt kad ir kaip sunku nutraukt santykius? Bendravot ir pykotės? Radot išeitį?
Be to kaip tai įtakojo jūsų santykius su būsimais/esamais vyrais? Neįlindot į tą pačią košę?
Kad ir kaip bebūtų, man atrodo, kad jūsų tėtis paprasčiusiai bijo likti vienas.
“svajodavau, kad tevai issiskirtu, deja jie visdar kartu” kaip galima apie toki dalyka svajot??? Vaikai savo alkoholikus tevus myli ir dziaugiasi, kad bent tokia seima turi, o cia kazkokia ispindejus pana svajoja, kad tevai issiskirtu…
Mylėti galima ir išsiskyrusius tėvus
O jeigu mama myli savo vyra ir nori buti kartu? Kas per noras svajoti apie bloga dalyka kitiems, ok gal tau ir geriau bus, bet pagalvok apie savo mama ar labai noretu su savo mylimu vyru isiskirt.
As irgi svajojau, kai maza buvau, kad tevai issiskirtu, nes tevas alkoholikas, geras tik tada kai negerdavo. O mama man svarbiausias zmogus pasaulyje, ir labai dziaugiausi, kai jie issiskyre, nes mama labai atsigavo. Nereikia smerkti del tokiu noru. Nes ta tradicine seima, nereiskia, kad seima LAIMINGA tuo labiau, kad nezinome visu faktu
“jie abu nuostabus zmones” autore nemini, kad mama del kazko kentedavo, tik ale jai del kazko trukdydavo
tu galvą nušalai?
Ta prasme svajojau, kad išsiskirtų dėl to, kad jei jie vienoje vietoje būna kartu pradeda peštis, pyktis, tėtis rėkti ant mamos o mama verkti. Jei kažkas atsitinka ir mamos nėra šalia – rėkia ant manęs- jo toks bendravimo stilius -kitiems (kaimynams bendradarbiams, net pašaliniams) geras draugiškas ir paslaugus – šeimoje tironas.
O kai jie yra atskirai plius minus viskas normaliai būna o dažnai netgi labai gerai. Kol jie gyveno atskirai (kelis metus) viskas buvo gerai.
Bet aš norėjau paklaust kaip jūs elgtumėtės mano situacijoje su juo? Kad ramiai leistis įžeidinėjamai išgerti kokio valerjono prieš susitikimą ar tiesiog nebendraut? Tiesiog nesu tikra, kad jis moka neišsilieti ant šeimos – esu jo tūkstančius sykių skirtingais būdais to prašius.
Nuostabūs žmonės galbūt atskirai, o ne kartu..
O sakykit – tai nepaveikė jūsų santykių su vyrais? Na nebuvo baimių, kad pasikartos? Kad negerbs ar pan/
Būtent – atskirai..
Tada viskas aisku, is pradziu supratau, kad tik jum kazka trukdo neaisku ka
Mane turbut uzmetys akmenim, bet as taip pat kesdavau psichologinias tokias patycias, niekas neitikdavo, zinote ka? Nutraukiau visiskai bendravima, man gyventi dabar zymiai lengviau, nes budavo pastovus stresas. Susitikdavau atrodo arbatos puodeliui, o grizdavau ir puldavau verkti. O dabar viskas baiges, as jus autore suprantu
Ačiū labai. Iš tiesų ilgą laiką taip ir dariau – dabar išvažiavo mama, prašė pagalbos ir susitikau. Padariau didelę klaidą. Durniausia, kad jei ne alkoholikas, o atrodo tvarkingas normalus žmogus iš išorės…
Na labai panasus ir mano tevas, visiems aplinkiniams atrode tobulumo isikunijimas. O seimoj ir su artimais nesiskaitydavo visai. Bendravima su vyrais paveike tuom, kad nelabai pasitikiu jais, turi praeit labai daug laiko, kad prisileisciau i “sava erdve”. O baimiu tokiu nebuvo. Turejau du ilgamecius draugus, abu gerbe ir t.t. Bet visada taip gaunas, kad draugai vyresni gerokai, kai kas sako, kad cia taip kompensuoju vaikystej nepatirta tevo meile. Bet kazkaip nemastau daug apie tai, o tiesiog gyvenu.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
