Savidestrukcija
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas rytas.
Problema tame, kad aš visą gyvenimą kažkokia prislėgta jaučiuosi ir viskas man netinka. Apie savižudybę galvojau tik ankstyvoje paauglystėje, po to viskas taip ir praėjo… Žudau save po truputį, vartoju įvairius vaistus, alkoholį (daug alkoholio), bandžiau pradėti rūkyti, bet šita žudymo forma visiškai man netiko ir nepatiko, nesirengiu šiltai, mėgdavau žiemos vakarais išvis sėdėti stotelėje kaip kokia benamė ir šalt, ir verkt, ir šitaip kankintis…
Pastarąją savaitę susirgau, skrandžio bėdos ir draugas buvo supykęs, kad negeriu vaistų, nesimaitinu tinkamai, pas gydytojus nenoriu, nieko nenoriu.. Jis nebežino, kaip man jau kelt motyvaciją gyvent. O aš pati apie tai nebuvau labai giliai susimąsčiusi. Taip, gyvenimas man nemielas, manau, jog nieko nemoku ir negaliu, bet taip pat man įskiepyta, kad daug žmonių tokie yra, dar blogiau gyvena, dėl to svarbiausia, kad iš viso GYVENU. Tai jau yra gerai.
Bet dėl draugo kančios pati susiimt norėčiau. Kvaila turbūt ir laikina.. Bet nebežinau, ką man daryti? Visi galvoja apie karjerą, šeimą, gražius prabangius namus, o man nieko nesinori. Kas iš to. Kas iš tų vaikų. Karjeros. Kaip dirbau žemo lygio darbą, taip ir dirbsiu.
Nežinau, ko noriu. Neturiu kažkokių didelių siekių ir tikslų gyvenime. Kylančios problemos išsisprendžia savaime, palaukiu ir išsisprendžia.. Draugas už mane tikriausiai ir egzaminus universitete laikys, nes jau referatus visokius rašo man…
Jeigu turite kažkokių patarimų, būčiau dėkinga, jei pasidalintumėt. Beje, agresyvūs, pikti spyriai į subinę nepadeda, tai kaip tik dar labiau viską smukdo žemyn…
Camino de Santiago?? manau butu geras sprendimas
Tiesiog reikia norėti…norėti šeima kurti,norėti gyventi laimingai,siekti tikslu… Ta norą reikia pakurstyti…Mane gyvenime judėti pastūmėjo knygos…psichologinės…paskaityk the sectet. arba garsiu žmonių autobiografijas, tau reikia pavyzdžiu…tokiu kaip gali žmogus gerai gyventi, kurdamas ta geri savo rankomis ir suprasti kiek tai teikia dziaugsmo. Tau atrodo kad gyvenimas beprasmis, sveikinu, tu tai supratai. Jis tikrai beprasmis, bet kiekvienam gyvenimas ta prasme kazkas sukuria, pvz vaikas, noras tobulėti…žmogus is prigimties visada ieškos prasmes, bet ta prasme yra pačiose kadieniskiausiose dalykuose. As manau, kad tokie kaip psichologai nepades, net patarčiau neiti, jei tau nera noro nedaryk nk blogo sau ar kitiems, tiesiog atsigulk ir gulėk…žiūrėk filmus… paiilsek, ne apkrauti galvos klausimais kas tau yra…
coliuke111, nesupratau?
juste84, pagal mano psichologą, depresijos lengva forma didžioji dalis žmonių praserga ir net nesusimąsto. Tai ala nieko čia labai blogo. Domina viskas, ką gero Vilniuje žinote. Nepažadu, kad kažkur kreipsiuosi, bet informacijos ieškojimas juk žingsnis į priekį?..
sublimacija, pripratau prie jo. Ir taip buvo labai sunku pasiryžti pas jį nueiti. Gal viskas, ką jis daro, taip ir turi būti. Gal tikrai jam pirmiausia reikia mane pažinti. Stipriai pažinti..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
