Kartu mes neilgai. Susipazinom, pagavom aistra, susizavejom vienas kitu. Po nepilnai 2 men apsigyvenom kartu, po 4 men pastojom. Vaika planavom, butent jis vaiko labai norejo, kas mane tuo metu ir suzavejo. Ir visas jo poziuris i gyvenima, seima ir panasiai. Buvau suzeista sirdim po buvusiu santykiu, tai pasijauciau kaip pasakoj ir be galvos puoliau i ta pasaka. Bet pasaka greitai baigesi. Dabar jau viska suvokiu ir zinau, kad tik as atsakinga uz savo gyvenima. Taip pat turiu maza vaika (1,4 men). Bet nieko nebijau. Bus kaip bus. Is pradziu bus ir baisu ir sunku. Bet viskas tik i gera. Ta zinau, ir tau ta sakau. Nebijok. Kabinkis i gyvenima, buk laiminga. Po skyrybu gyvenimas nesibaigs. Labai greit pajausi palengvejima, garantuoju Mes gimem ne tam, kad butumem verges. Mes gimem gyventi. Gyvenkim

Aš vis pakalbu su moterim kurios turi neseniai gimusius vaikus. Ir taip nuoširdžiai pasidomiu, dar draugas paklausinėja moterų – kas pasikeitė gimus vaikui. Visos kaip susitarusios kartoja pajuodusiais paakiais: “labai būčiau buvusi laiminga jeigu kas nors man būtų pasakęs, kad vaiko gimimas sudaužo santykius”. Bet ne iš tos prizmės, jog juos sunaikina, o tos, jog juo skonfiguruoja – iš poros su savo vyru tu tampi nebe pora, bet komanda. Ir žinot būna žmonių kurie labai mėgsta būti komandoje ir viską daryti drauge, už tą vieną bejėgį atkeliavusį žmogų į šią žemę? Tai va, labai faina, kai yra porų, kurios pavirtusiosm į komandą sustiprėja ir pajunta vienybę, bei toje komandoje labai gerai sukasi. O būna tokių porų, kurios niekada ir negalėtų būti komanda, tik pora. Ir tada visas santykis sudūžta. Ir iš tiesų ką supratau, labai mažai porų gali būti komanda. Man atrodo kad tų ženklų pradžiai būna labai daug, bet mes mąnom, jog jei esant poroje esame laimingi, tai būsime ir gera komanda. Ir labai apsigauna. Būti poroje lengva – tu jauti daugiau mažiau laisvės, tavo kaklo neužlaužia tokios didelės pareigos, tu išgyveni gražius arba daugiau mažiau gražesnius periodus, ir tu mąstai, kad tai ir yra jūsų stiprybė. Nors realiai ji pasimato tuose sumaučiausiuose gyvenimo momentuose, o ne gražiausiuose. Ir būkim biedni, bet teisingi – vaiko gimimas yra vienas iš tų sunkiausių išbandymų. Kuris, jei įveiki ir būni iš vien, tampa dalyku kuris be galo sustiprina santykius. O jeigu nepasiseka – na, su kiekviena diena vis labiau pradedi nekęsti tos būties iš kurios jau kelio vienaip ar kitaip niekada nebus – gali palikti šeimą, bet vaikas visada bus tavo vaiku, niekada neištrinsi to ką padarei ir jei nesijauti laimingas, tai visada slėgs tavo pečius. Matyt jūsų vyras pajuto tą, ir jūsų pora nesusiklijavo į komandą.. :/

Pas mane buvo panasi situacija,tik dar ir is namu mane su vaiku varydavo is jo tevu buto. Toks vyru tipas nesikeicia. Tai patarimas begti kuo toliau, jei nenorite visa gyvenima taip praleisti..As isejau nuo savo vyro kai mazylei buvo 8men ir tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime. Taip pat neturejau darbo, kur gyventi..bet isejus viskas savaime pradejo issispresti. Pradzia sunki, bet kokia dabar laiminga.Dukrytei jau 5m. Sutikau savo svajoniu vyra ir auginam dar viena 6men mergyte. Palyginus su praeitim dabar gyvenimas pasaka. Nebijok keisti savo gyvenimo ir tikek, kad viskas tik i gera.

Autore, siulau visiskai mest ignora jam. Sukites viena, jis jusu ismest is buto negali, nes vaika turite. Aplamai nelyskit i aki jam. Jums sunku, neabejoju, kad gimus vaikui ir jam sunku, viska islieja ant jusu, nes nemoka kalbetis. Tiesiog apsivalykit nuo blogu minciu ir savo laika skirkit vaikui. Eina jis velniop, parsliaus atsiprasinedamas arba padarys paslauga jums ir dings. Siaip as turiu vaika ir vyra, santykiai nesugriuvo, darom viska kartu, visada. Keiskit poziuri.

Palaikinciau jusu komentara, bet kazkodel neleidzia

Puikiai viska apraset, is patirties, Pati tokia patirti dar tik turesiu, dar gyvenam kaztu, kaip kambariokai, butiokai. Bunam atskirai, miegam atskirai, nekalbam. Issiskyrem mano noru. Norejo dar taisyt kazka, taitas bandymas truko 2 dienas kol vel issikapojom.

Neverta saugot to, kas nera brangu. Man mano santykiai nebrangus. Man brangus mano ir vaiko gyvenimas. Ta ir turiu daryti, jokiu klausimu nekyla daugiau.

@vaaaaaida mums puikus ikvepimas, zinau, kad ir musu tas laukia, jeigu pacios leisim

Pradzia visoms nepavydetina bet mane asmeniskai visa laika vede mintis, kad as nenoriu tokio gyvenimo savo vaikui.

Ir sau! Reikia nepamirsti saves myleti. Dauguma moteru lieka su nemylimais vyrais “del vaiko”. Laiminga mama – laiminga seima. Siuo atveju – vaikas. Vaikas nebus laimingas nelaimingoj seimoj. Pirmiausia reikia buti laimingoms pacioms, kad galetume kitus laimingais daryti

As autore galiu tik palaikyti ir kol nerandat darbelio,galit bandyti namie su gintarais uzsiimti

Zinau net zmoniu kurie is to praguvena

Sekso negauna ir sužvėrėja. Kaip šunys: Geras, meilus, o pririšk prie grandinės – pradeda ant visų pult. Čia irgi: vaikšto šalia jauna graži moteris, o iš to ankstesnio meilumo tik atsikalbinėjimas, atstumimas ir skundai, priekaištai.