Niekada neleiskite kitam žmogui Jums tapti viskuo, nes kai jis išeis, nebeturėsite nieko.

Niekada neleiskite kitam žmogui Jums tapti viskuo, nes kai jis išeis, skaudės taip, kad dienų dienas negalėsite atsikelti iš lovos. Kartais atrodys, kad Jūs stipri, bet atėjus vakarui suprasit, kad toli gražu taip nėra. Sukandus dantis visą dieną lauksit, kol grįšit namo ir pagaliau leisit ašaroms lietis laisvai. Nevalgysit pora ar daugiau dienų iš eilės, nes tai atrodys neįmanoma. Pykins. Neis giliai įkvėpti. Atrodys, kad iš Jūsų atėmė dalį kūno, dalį sielos, pagrobė mintis ir dabar viską trypia. Nežinau, kaip žodžiais išreikšti skausmą, kai mylimiausias žmogus vieną rytą tiesiog atsikelia ir pasako, kad nebemato ateities kartu. Kad vis dėlto nebemyli. Norisi klykti, kad AŠ MYLIU, bet tai jau nieko nebepakeis. Po savaitės į veidą trenks žinia, kad jam lengviau, nes paleido tai, su kuo buvo nelaimingas. Kad dabar jam geriau. O Jums? Na, kam rūpi, kad Jums griūna viskas, kuo tikėjot. Žinau, kad šį jausmą išgyveno dar tūkstančiai moterų, bet šiuo metu man atrodo, kad niekam niekada dar taip neskaudėjo, kaip skauda man.