Skyrybos po 8 metų draugystės
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Klausimas banalus ir tuo pačiu itin skausmingas – kaip ištverti išsiskyrimą po 8 metų draugystės?
Išsiskyrėm dėl jo kaltės, bet mano iniciatyva.
Žinau, kad reikia veiklos ir yra jos, bet negaliu susikaupti, nieko nesinori. Darbe sėdžiu ir žiūriu į vieną tašką, savo pomėgius užmečiau, nes tiesiog nesinori nieko. Tiesiog nemoku gyventi be jo.
Iš šeimos palaikymo tikėtis negaliu – su mama nebendrauju jau keletą metų, tėvas turi savo problemų ir bendrai jis ne iš tų jautriųjų žmonių kuriems rūpi svetimos problemos. Draugai visi buvo bendri, tiksliau tai buvo jo draugai, kurie tapo mūsų bendrais, todėl dabar jokio ryšio su jais nepalaikau. Aišku turiu keletą draugių, bet pas jas savo darbai, šeimos, problemos, tad susitinkam keletą kartu per mėnesį ir daugiau negaliu kažko reikalauti.
Dar labiau pablogina situacija tas, jos man jau beveik 26 metai, ir atrodo tokiame amžiuje jau be šansų rasti antrąją pusę, nes visi normalus, tvarkingi vyrai susikūrė šeimas, kiek teko pabendrauti su laisvais vyrais mano metų, tai dauguma neverti dėmesio, jau geriau būti vienai, nei su tokiais.
Atrodo, kad likau be nieko ir visiškai viena, gyvenimas tapo nemielas..
nuo 18-19metu draugavot… tikrai,kad baisus dalykas issiskirt bunant tiek metu po tiek laiko … pripratimas..net neisivaizduoju ka patart
Išsiskyrimas dažnai paskatina žmogų daugiau veikti ir skirti dėmesio sau. Manau pabandyk pildyt savo senas svajones, užsiimk nauja veikla (šokiai, joga, gitaros pamokos), nežn, bet kas, kas miela,ko nebandei, nes visą laiką kūrėt bendrą veiklą, tai daugiau dėmesio skirti sau). Atrasi naujų dalykų. Įsivaizduoju,kad kol kas viskas atrodo beprasmiška. Eik i pasimatymus, užsiregistruok pažinčių puslapiuose, per čia pamėgink surasti draugių, su kuriomis galėtum išeiti, čia gi pilna vienišų, norinčių bendraut panelių. Išvyk į kelionę, nusipirk šunį, katę, whatever, jie tikrai pralinksmina gyvenimą ..
Nesuvertink savo metu, tai juk ne rodiklis norit susirasti tinkama vyra. Turi praeiti kazkiek laiko, kol viska susiprasi, aisku bus sunku, bet tik laikas viska ir keicia Uzsiimk kokia veikla, tvarkykis namuose, uzsileisk garsiai muzika, dainuok, sok. Svarbiausia nebuk susiraukusi, liudna ir pikta ant viso pasaulio ! Jeigu jau taip atsitiko, vadinasi buvo lemta. Geriau tada jok, nei toks, kuris nevertino taves. Tas tau skirtasisi yra, tik jis labai slepiasi kazkur, taciau viena diena, net nesitikesi, kaip jis greitai pas tave atsiras Buk linksma, parodyk zmonems, kad tai taves nesuzlugde. Pradek eiti i koki sporto kluba, ten juk daug vaikinu yra, gal ziurek ten su kuom nors susipazinsi Keisk viska, nebedaryk to, ka darydavai budama su juo
na, man pasirode, kad del pacio vaikino praradimo, jums maziausiai sirdi skauda ir tikrai tik pripratimas buvo, biski laiko ir praeis
Dėkui už patarimą, bet kolkas jokia veikla nepadeda ir neužpildo tos tuštumos. Visos mano svajonės buvo susijusios su šeima, nuosavu būstu. Žiūrinėjomes butą, ieškojome geriausiu paskolų pasiūlymų, planavom vestuvės. Ir dabar staigiai to viso nebeliko. Tiesiog nemoku taip persijungti ant kažko kito.
Turi naminį gyvūną, kurį taipogi įsigijome kartu prieš pusmetį.
Jaučiuosi visiškai palūžusi
Nežinau ar gerai ar blogai jums pasirodė, tikrai mylėjau tą žmogų, gal ir myliu ,dabar sunku vertinti savo jausmus.
Bet labai pykstu ant jo, nes jis sugriovė viską ką turėjom.
Aš siūlyčiau kol kas neversti savęs per prievartą imituoti gero, linksmo ar laimingo gyvenimo. Manyčiau kurį laiką turėtumėte pabūti viena, nors daug kas šaukia, jog tokiu atveju būtina kur nors lėkti su draugais, dalyvauti renginiuose, koncertuose, neleisti sau pabūti vienai, bet. Aš to nepatarčiau. Mat tai viskas bus per prievartą ir tik dar labiau jus išsękins. Kol kas pabūkite kurį laiką su savimi, viena. Dažnai ateis savigrauža, ašaros, vienatvė, bet tą laiką išbūkite su savimi. Tokiu metu tam tikri pašaliniai kartais net trukdo, mat pradeda duoti entuziastingus patarimus ir neišgyvena kartu su kenčiančiu žmogumi, nelabai supranta jo situacijos arba jos neišgyvena.
Kai atsibūsite su savimi, ateis rutina kuri jums pradės pabosti. Gal atsibos vilkėti tuos pačius drabužius, gal atsibos nieko neveikti, arba veikti tą patį per tą patį, ką buvote įprate daryti su saviškiu per tuos 8 metus. Tada jau galitpabandyt pamažu veikti kažką nauja, kažką, gal kas neprimintų jums buvusio gyvenimo, arba bent jau tarp tos senos veiklos įtarpti naujų šakų. Gal būt lankyti kokį diskusijų būrelį (net nežinau kaip tai vadinasi), gal su kokia pažįstama kas savaite nueiti į kavinę užsisakyti vis kitokios kavos.
Bus labai sunku pamiršti žmogų su kuriuo susigyvenot per tiek metų, bet, pasižiūrėkite į vienišas 40metes, tai joms kur kas mažiau šansų kažką susirasti, o jums 26, po velniais, aprašėte save it susiraukšlėjusią senutę. Jusų dar labai daug laukia prieš akis.. Iš tiesų, be galo daug. Svarbiausia, kad tuo metu kol būsite su savimi, jums atsibostų nieko neveikti ir pasiilgtumėte kažko šviežio, o ne priprastumėte ir nieko neveiktumėte iki tol, kol atsipeikėsite ir pamatysite, kad jums jau 40 ir kad jau iš tiesų išvaistėte daug laiko.
gali parasyt man
Nepades niekas Tiesiog labai sunku bus.Net jei ir kviestu kazkas pasilinksmint,tiesiog nesinori.Bet su laiku tai praeina,taip,kad lieku prie minties laikas negyo,bet uzgydo
as tik pasakiau kaip man pasirode paskaicius jusu zinute tikiu, kad gali buti ir kitaip
Gali parasyt i pm, issipasakot,siaip gal pageres, pasikalbesim pasiguosim
o jeigu ne paslaptis, kas nutiko? kodel issiskyret, jei visko tiek buvo planuota ir visa kita?
gal galiu paklausti, ka jis tokio padare, kad keliai issiskyre? aisku galite ir neatsakyti
o kodėl išsiskyrėte? Kokia priežastis?
Kodel issiskyret, ka jau tiek prikrete jis?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
