Tai mane sues?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki. Sakysit, dar viena tema apie zyziancia pana, jos kvailus ozius ir nemokejima zmoniskai elgtis. Bet tiesiog mirstu kaip noriu kam nors issipasakot, sulaukt patarimu, pastebejimu, tad tikiuosi labai nesmerksit manes…
Esme tame, kad esu pavydi. Nemoku su savim tvarkytis. Nemoku normaliai draugauti, be dramu, pykciu, oziavimusi. Suprantu, kad tai yra begalo blogai, griauna santykius, po kiekvieno barnio zadu sau ir isiteikineju, kad cia paskutinis kartas, kad pasikeisiu. Bet ir vel paslystu…
O dabar konkreciau – turiu drauga, draugaujam jau antri metai, bet pastaruosius kelis menesius prasidejo pykciai. Dazniausiai (o gal ir visada) iniciatore bunu as. Nes kuo toliau, tuo labiau prisirisu prie to zmogaus, imu ji savintis, imu pavydeti. Anksciau, kai dar ne taip sirdute mano uzkariaves buvo jis, atrode, kad man nerupi ka veikia, su kuo.. nesukdavau sau del to galvos. O dabar jeigu tik nepaskambina, neparaso – priekaistauju, man rodos, kad viskas nebemyli, atsalo jo jausmai, nes anksciau tai rasdavo laiko. Nuolat lyginuosi su jo draugemis, pazistamomis (kaikurios yra zymiai grazesnes ir daugiau pasieke), nuolat save grauziu, kad as ne tokia tobula. Turbut didziausia problema tame, kad as visiskai suprantu, kad man truksta pasitikejimo savimi, truksta kazko, kas leistu ir be jo megautis gyvenimu (nes dabar man svarbiausias – jis), taciau, kad ir kaip noreciau tai pakeisti, nepajegu. Jauciu, kad jeigu ir toliau taip elgsiuos, jis neatlaikys tiesiog tokios manes. Jeigu pades, pasakysiu dar ir tai, jog tikriausiai zinau, kodel isaugau tokia mergina, kuri nepasitiki, bijo, pavydi. Nuo mazens neturejau jokio normalaus tevo pavyzdzio, maciau kaip zeminama mano mama, man, kaip vaikui, tai buvo begalo skaudu. Daug kas dar ir iki siol yra islike atmintyje. Jauciu, kad tai yra jei ne visa, bet tikrai didele dalis del ko as dabar, jau suaugusi, pati nemoku tvarkytis su savo santykiais.
Gal turit kazkokiu patarimu, ideju, kaip pasikeisti? Noriu but asmenybe, neziuret i kitas, neieskot priekabiu, nepavyduliaut, jaustis uztikrinta, kad salia manes Zmogus, kuris mane pasirinko ir tikrai nezada palikti.
Is anksto dekoju
Labai gera mintis! O galbut pasidalintumet, kodel dabar jau tas folderiukas jums nebereikalingas, kaip pavyko tai iveikti, galbut isaugti? butu labai idomu.
Beje as ir pati stengiuosi neleisti tai nuotaikai manes uzvaldyti, domiuosi psichologija, vyru ir moteru santykiais, suprantu, kad vyrui reikia karts nuo karto ir vienam pabuti, ir atsalti siek tiek, ir t.t. Taciau vistiek – po keliu dienu vel iskeliu scena. Ir geda, ir graudu. Todel ir klausiu patarimu, kaip su tuo tvarkytis, nes pati nepajegiu..
Pats pavydas nedings, kol neatsiras saugumo ir stabilumo jausmas santykiuose. Ir būtinai, užimtumas. Nors, ką aš čia kalbu…. išmokstama pavydėti tyliai
Vyrai myli stiprias, savim pasitikincias moteris. Toli grazu tai nereiskia, kad tokia mergina bus uzrietus nosi. tiesiog ji zino, kad yra puiki ir nesibaimina, kad kazkas uzims jos vieta. Vyras niekada nepaliks tos kuri nekels jam pavydo scenu ir gales buti ne tik mlimaja, bet ir drauge.. Buvau ir as pakvaisus, pavydi, nu zodziu NENORMALI bet nezinau kas nutiko, ismokau gyventi kitaip, po to kai praradau zmogu kuri begalo mylejau. Nera cia ko verkt dabar, pati kalta.
Siuo metu turiu drauga.. Jis isvykes i uzsieni, nekeliu jam scenu be reikalo, nors tiesa, is namu isvarytas buvo, kai dar gyvenom kartu Lietuvoje, nes puse metu stebejusi jo “nekalta” bendravima su viena mergaite pratrukau Bet pasitikiu savimi, kalu jam i galva, kad esu nuostabi, grazi ir nepakeiciama Tuo tiketi pradejo ne tik jis bet ir as. Dabar jis laksto paskui, perka bilietus, stengiasi, rodo demesi.
Tiesiog mylekime save merginos, nes gyvenime renkames mes, o ne jie.. O tai, kad kazkuris ir nueis kiek i sona, nera cia ko veju kelti. visi esame zmones, pavargstame vieni nuo kitu, atsibostame. Ir tam, kad griztu ta ugnele, kartais ja reikia pakurstyti kazkur kitur. Norint parodyti, kad jis tau svarbus nebutinai reikia pavydo scenu.
Nusiramink ir megaukis sia diena. Gyvenam viena karta ir tas gyvenimas yra per trumpas, kad gaistume laika bereikalingiems barniams.
Kantrybes ir sekmes tau!
Aikido, karate – tikrai kazkada esu apie tai svajojus. Labai noreciau kazko tokio naujo, kas mane isskirtu is kitu ir tikrai man patiktu, tokio uzsiemimo. Bet velgi – tas nelemtas nepasitikejimas, saves grauzimas stabdo. Tikiuosi greitu metu ji iveikti
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
