Sveikos, merginos. Einu prie esmės, nes noriu sulaukti patarimų, kaip susitvarkyti su problemomis. Nors man ir 17 metų, čia ne šiaip sau paauglystės problemos, atrodo. Klasėje – patyčios. Neturiu nei vienos draugės. Namie esu irgi nemylima. Mano brolis yra šiek tiek vyresnis, jis visų mylimas, visų aukštinamas, o aš visada prastesnė už jį. Senelį paguldė į ligoninę, jam labai blogai, brolis ėjo pirkti jam pampersų, nuvežė jį, verkė dėl jo prie visų, o aš buvau tuo metu mokykloje, sužinojau tik grįžus namo, neverkiau prie visų bet naktį beveik nemiegojau, o jei ir numigau tai atsikėliau po 5 minučių, visą naktį praverkiau, mokykloj ir vos laikiausi, šiandien grįžus vėl verkiau, miegojau, vėl verkiau ir niekas nesupranta, kad man ir skaudu dėl senelio. Ir dabar girdžiu iš kito kambario tėvus ,,jau (brolio vardas) tai toks rūpestingas, vežiojo senelį, viską… o ji tai..” Manęs nei močiutė nemyli, nors VISADA pas ją atvažiuoju, savaitgaliais,vasarą, per savaitę kelis kartus, aptvarkau kambarius, einu į parduotuvę vietoj jų ir niekad nesu blogo žodžio jiems pasakius, bet vistiek brolis yra geriausias ir neesmė, kad jis atvažiuoja kartą į kelis mėnesius pinigų pasiimti man konkrečiai nei euro nedavę yra nesiskundžiu, o broliui šimtais eurų duoda kai atvažiuoja, vieno senelio penciją atiduoda, bet gi jis geriausias ir dabar man labai blogai, nuo to streso ėmė bloga darytis, vos nevemiu, šiandien ryte išslinko saujos plaukų, nebežinau, kaip tvarkytis su tokia nepagarba man nei iš klasės nei iš tėvų pusės. Niekam nežinant geriu tikrai daugiau nei reiktų raminamus vaistus, nes net dvi tabletės nepadeda. Tikiuosi bent kažkiek patarimų iš jūsų. Pas psichologą nežinau ar noriu, nes nenoriu, kad tėvai žinotų.