Tom, kuriu vyrai joms pirmi
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Man mano busimas vyras yra pirmas visom prasmem. Niekada to per daug nesureiksminau, bet vakar mes ilgai kalbejome ir isejo taip is kalbos, kad net dabar nemoku tiksliai pacituoti, bet mazdaug, jog esu neissidavusi ir visada kankins abejones, gali buti, kad noresiu nuklysti. Aisku as jam puoliau irodineti, ka galvoju, bet dabar susimasciau, gal tikrai vyrams yra rizika vesti tokia moteri? As asmeniskai nenoreciau savo busimam vyrui buti pirma … Taigi, ar kalbejot kada su savo vyrais apie tai?
najau nenori ,kad butum jo vienintele?
Jis anksciau labai dziaugesi, kad yra man vienintelis, tikrai vertino tai, bet dabar, kai jau kalbam apie vestuves, nors dar neplanuojam, bet jau esam susizadeje, gal tiesiog pagalvojo, ar pasiskaite kokiu nesamoniu, nezinau.
O as nenoreciau buti vienintele moterimi, kuria jis turejo ( taip ir nera, jis babnikas buvo), nes atrodytu, kad jam vis ir noretu paziureti kaip butu su kita.
Aš irgi nenorėčiau,kad mano vyras būtų man pirmas jei jis man nebūtu pirmas
Vat čia mano situacija, ir pastoviai nerimas toks kankina :/
Bet su vyrais kiek kitaip, jie labiau linke i tai, o moterys dazniausiai, na bent jau as, prisirisu prie zmogaus, ir man net nemalonu butu buti su kitu, nes atradau jau savo vyra ir jauciuosi laiminga. Bet atrodo, kad jis mieliau butu, jei zinotu, kad iki jo turejau kelis vaikinus
Tai aš del saviškio ir bijau, nes esam pora, kur rimti santykiai mums abiems yra pirmi, daug pirmų kartų abu patyrem. Ir nuolat mintis sukas, kad norės išbandyt, kaip su kitom būtų. Turėjom abu ir prieš draugystę kitų, bet neilgiau nei po metus, ir nieko rimto, nes dar jauni, o dabar kai jau suaugusių gyvenimas, tai ir mintys suaugsių. Nors kartais ir aš pati pagalvoju, kad gerai būtų išsilakstyt, bet neverta aukot dabartinės laimės, del kokio pusmečio kvailysčių
Mano situacija identiska kaip autores, bet dabar as sau ir jam visada kartoju kad taip nebus, bet nezinia kas gali susisukti kai mums bus 35-40 metu, gal tada… Bet to nenoreciau tikrai. Bet man vyras sake jog prisiminciau jog pas kitus lygiai taspats tik gali buti dar baisiau.. Tai todel dabar galvoju n*** pas tuos kitus varyt
O as visiskai nenoriu issilakstyt. Man atrodo, kad jis visiskai yra mano. Jau nebera vien tik romantika ir drugeliai, nes jau kelis metus kartu, tai visko buvo, bet jauciuosi visiskai rami, kad tikrai nenoresiu kitu, nes net negaliu apie kitus minciu pakest. Jam ta ir sakiau, bet atrodo, kad vis tiek jis laikosi savo nuomones
Žinau keletą pažįstamų merginų, kurios ilgai draugavo su vienu vaikinu (vienoms jis pirmas, kitoms ne) ir tada užmezgė trumpą romaniuką (platonišką ar ne) su kitu vaikinu. Romaniukai baigės ir jos neilgai trukus sėkmingai susižadėjo.
Tiesiog po ilgo bendravimo su vienu žmogumi prikimba toks kirminiukas – o gal ne šitas geriausias? Ypač, kai jau kalbama apie ateitį kartu.
Jūsų vaikinui tiesiog reikia užtikrinimo, kad jūs jaučiatės laiminga ir, kad nesiruošiate pas jokius kitus vyrus bėgioti
mano vyras sake, kad nevestu manes tokiom aplinkybem,nes cituoju: ”ant vieno b*bio visa gyvenima neprajosi”
Nebent kai kokia senatvine krize uzeis, bet tikiuosi ir tada nepadarysiu nesamoniu
Kad as nezinau kaip jam irodyti. Niekada pagrindo pavydeti nesuteikiau, abu leidziam vienas kitam viska, jei jis eina pas draugus, nebambu, jei lekiu su draugem i kluba, jis supranta. bet nebuvo situacijos , kad kazka su kitais prisidirbciau, ar butu jam del ko pavydet.
Man ir atrodo, kad jis apie tai gal su kazkuo pasnekejo, ar ka pasiskaite, kad tokios mintys
Kaip įrodyti? Pasiskaitykite apie telegoniją ir aiškinkite jam, kad tuo tikite, arba tikite šiek tiek, bet nenorite rizikuoti
tai jis sprendžia pagal save, kad jūs norėsit pabandyti
man pirmas, aš ne pirma, bet buvo ne babnikas, tai kažkaip nesureikšmina jis to, manau.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
