Tom, kuriu vyrai joms pirmi
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Man mano busimas vyras yra pirmas visom prasmem. Niekada to per daug nesureiksminau, bet vakar mes ilgai kalbejome ir isejo taip is kalbos, kad net dabar nemoku tiksliai pacituoti, bet mazdaug, jog esu neissidavusi ir visada kankins abejones, gali buti, kad noresiu nuklysti. Aisku as jam puoliau irodineti, ka galvoju, bet dabar susimasciau, gal tikrai vyrams yra rizika vesti tokia moteri? As asmeniskai nenoreciau savo busimam vyrui buti pirma … Taigi, ar kalbejot kada su savo vyrais apie tai?
bet is kitos puses, kiekvienas zmogus indiviadualus, vienam reikia su kokiais 10 pavaryt, kad jau viskas butu, jau nebeidomu, o kitam veinas visam gyvenimui ir minciu nekyla, bet sunkiai jus jam tai irodysit
Kam čia įrodinėt! Geram daiktui savos vertės kelt nereikia Keista kaip žmonės nemoka vertint to ką turi, jei jam tokia kaip jūs netinka, tegul eina ieškot pabandžiusios. Su tokia nuostata patarčiau laikytis ir praeis jam kvailos mintys, man čia nepagarba būtų, jei dar būdama nekalta turėčiau teisintis
nu deja taip yra, jis nori uzsitikrinti grazia ateiti, kad smalsumas nesugadins santuokos.
Mano situacija – jis man pirmas, aš jam ne. Pradėjom šurum burum daryti, kai man 16 buvo, dabar man jau 35 – vis dar vienintelis, ir vis dar tebegalvoju, kad ir liks vienintelis. Viskas man su juo super, kyla kartais tokių smalsių minčių – kaži, ar ir su kitais taip pat gerai? Bet kam bandyti, jeigu gali tekti nusivilti? Nežinau, ką maniškis tuo klausimu galvoja, gal irgi kartais prisibijo, kad nuklejoti kur galiu (dar jaunesnė už jį esu). Bet man pačiai taip gera ant dūšios, kad galiu ramiai miegoti, kad dėl nieko sąžinė negraužia. Dar va metų jau ne tiek mažai, susitupėjau, vaikus du turim – niekur aš nenuklysiu, nors progų ojojoj kiek esu praleidus
Gali buti,kad pagal save sprendzia
Taip ir yra, nes kol tik draugavom tai dziaugesi del to, kad yra pirmas, o jau kai kalbam apie santuoka (kalbam jo iniciatyva, nesu mergina, kuri nori kuo greiciau isteketi), tai viskas apsiverte aukstyn kojom.
nu tai ir sakykit kad jum siukstu ne neidomu visi kiti vyrai! ir kad nedomins, kad net iki dbr neturejot jokios minties kaip ten su kitu butu ir viskas, kalsit kalsit i galva ir supras o jo nesmerkit, vyrai labiau nei moterys bijo buti isduoti, del to jis cia taip
Visaip jiem negerai – tai nori vesti merginą, kuriai jis būtų buvęs pirmas (nepaliestą), tai jau blogai, nes gali būt neišsidavus. Nors nusišauk su tais jų įgeidžiais
Negaleciau atleisti sau, jei sugadinciau santykius pati. O sazine negyvai uzestu, nes jautri esu ir istikimybe man viskas
na tikrai koks jis, tai galvoja, kad ir mergina tokia bus…mes abu pirmi vienas kitam, tai kažkaip niekada nesureikšminom tokių dalykų, visgi visko gali atsitikti, bet taip dabar nėra, tai kam galvot, kas bus
Jis nori , matyt, apsidrausti, kad santuoka bus tvirta Bet nesuprantu, as jam tiek kartu irodziau, kad ji dievinu ir jis man vienintelis vyras pasaulyje, bet vis tiek kirba abejones pas ji ;/ O net neatrodo labai pavydus, nes neribojam vienas kito laisves
Tai pagalvos, kad beprotė, uždarys į durnyną.
Mes vienas kitam pirmi… Tiesa tuoktis neketinam, bet panašias temas esam gvildenę.
Kadangi abu jau prieš susitikdami buvo visko prisiragavę ir prisičiupinėję, tai nebuvo kažkokio potyrių trūkumo. O kadangi ir dabar daug eksperimentuojam lovoj ir šiaip smaginamės, nesinori ir bandyti į šoną.
Man rodos šiaip žmonė ne dėl partnerių skaičiaus mažumo į kairę nueina…
Kalbėjom. Jis irgi taip pat mano, kad aš neišsilaksčiusi,jauna labai (jaunesnė už jį trim metais.) ir jis bijo,kad paliksiu jį,nes atsiras koks kitas, kad galbūt aš staiga sumąstysiu, kad ‘O jetau,aš tik su vienu vaikinu per visa gyvnima..?gal reiktu kita koki..’ ,bet aš pasakiau, kad normaliom,save gerbianiom panom nereikia’ išsilakstyti’. Tai pažįsta mane,zino,kad man nereikia kitu ir tiki,viskas gerai dabar
Nes man tikrai niekada nebuvo poreikio issiduoti. Net neidavau i pasimatymus su vaikinais, kurie nepatikdavo. Jokiuose klubuose ar baliuose, i kuriuos kad ir megdavau nueiti nesiveldavau i tuos ”pasiglamzymus”, niekada nenorejau, kad mane liestu nepazistamas vaikinas. Ne man tai. Todel ir sakau jam , kad nera man to poreikio issilakstyti. Tik su savo vaikinu atradau, kad esu aistringa, visada galvojau, kad esu salta… bet jis mane oj kaip is kitos puses atrado ir man to uztenka. Tik jam mano zodziu neuztenka
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
