Net nežinau, aš tai išvis tiek tepatyrus, bet šiaip gal gaila laiko praleist kartu, akimirkų? ir išvis pusantru metu o dabar viskas butu nuo pradziu, bijai gal kad pasiilgsi, norėsi gryžt, nežinau net, taip dažniausiai būna tie artimieji visi pažystami, draugai, kas ką galvos ir panašiai. Arba žinau atvejų kai mergina būna savarankiškesnė už vaikiną ir tiesiog ji tampa jam mama, tai paskui norisi skirtis bet galvoja mergina ” o kur jis dėsis be manęs?”. Kazin ar tavo atvejis, bet klausei kaip is sono atrodo tai va ir pasisakiau, nebūtinai tik zinoma taip ir yra

tiesiog pasiryžk ir viskas

Tingi gal keist kažką

O gal nera viskas ant tiek blogai jeigu neskubi jo palikti?

Paprastas atsakymas – nes žmonės bijo permainų.

Pripratus esi prie jo, prie barnių, prie visko! Vakar filme tokius superinius žodžius girdėjau: “Mes priimame tokią meilę, kokios manome esame nusipelnę” . Tai va, jei manai, kad ne tokios meilės nusipelnei – kam laukti?

Pasiryžk ir sėkmės, nors žinau ir iš patirties kaip nelengva tai yra padaryti

O jei įdomu tai pasidalinsiu šiek tiek savo patirtimi … Išėjau, nes sakiau, kad 0 meilės, net nenorėjau būti kartu. Praėjo kokie 2-4 mėn ir supratau, koks brangus man iš tiesų tas žmogus yra. Ačiū Dievui dar ne vėlu buvo viską sugrąžinti ir taip gerai, kaip yra dabar, dar nėra buvę : )

Gaila jo, gaila akimirkų kartu… Baisu, kad pasipils aplinkinių klausimai, kas?, kaip?, kodėl?, visokios užuojautos, arba “sakiau, kad išsiskirsit”… Tik kad mūsų santykiai be jokių pykčių, įžeidinėjimų, nepagarbos, tiesiog ugnelė dingusi… Beje, kažkada buvo čia sukurta panaši tema ir ten buvo toks posakis: “Vyrai kaip lagaminai, sunku nešti, bet palikti irgi gaila.” Na tai man kažkas panašaus…

tikriausiai reikia kokio nors spyrio, kuris paskatintu iseiti dabar pat. gal nera taip blogai, jei nezengi zingsnio.

Man taip yra. Turiu drauga. Kai pirma karta pamaciau – pagalvojau – NE, NE ir dar karta NE. Taip jam ir pasakiau. Po kurio laiko likimas mus suvede kelis kartus. Netycia, is oro. Man reikejo pagalbos, jis man padejo. Tokioj sventej fainei pabuvome. Pasibuciavome, patiko! Pasimylejome, irgi patiko. Pasiule draugauti, sutikau. Jau 3 men kartu. Bet.. ziuriu as i ji ir man taip liudna. Negrazus jis, tiesiogine prasme baisus, jokios elgesio, kalbejimo kulturos.. Ruko belenkiek, darbo neturi, kazkokias makles suka. Eilini karta neklausiau sirdies. O jis jau mane isimylejes iki ausu, planus ateiciai kuria. Ruosiuosi jam pasakyti kad nieko nebus ir skiriames, kol mazai laiko praejo, bet negaliu.. Ir pasistengsiu atsakyti i tavo klausima – kodel sunku palikt. Mes patys suteikiam zmogui vilties, o paskui ja sugriaunam. Gaila ir jo ir saves. Galvojam: o gal dar viskas bus gerai? Juk mes kazkam susitikom? Buvo dienu kai budavo gerai, kai juokemes kartu, kai svajojom kartu (nesvarbu kad kiekvienas apie savo svajones)..

mano nuomone,iprotis ir esi ne is tu zmoniu kurie megsta permainas,kazka keist,tiesiog atrodo,kad geriau but su juo ,o ne ryztis lemtingam sprendimui.