toms kurios nebemyli
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
tiesiai prie reikalo noriu jusu nuomones patarimu ar dar kokio bieso su draugu gyvenam pusantru metu kartu santykiai senai blogi daznai pykstames, dar dazniau taikomes zodziu kartais nenoriu kad jis mane liestu buciuotu na atrodo slykstus, o gal tiesiog labiau kaip draugas jis man jau pasidare nors meile buvo begalo stipri, tikra, gaila ta meile atejo ir praejo na mums kaip supratot jau praejo…. zinau kad jo nemyliu garantuot galiu bet kodel su juo bunu ????? kaip manot ? kodel ???? pagarbos tarp musu senai nera tiek vienas kita iskaudine esam kokiais tik zodziais neisvadine, betkada galiu susirinkt daiktus ir iseit esu jauna, savarankiska mergina…. bet neiseinu, nepalieku vel klausimas kodel? gyvenu su zmogum kuriame matau minusus bet nieko nedarau man viskas jame netinka, gadinu sau nervus pati priekaistauju sau del to kas mane stabdo ? bukumas mano gal nebent susirast kita kaip du pirstus ap…. turiu pinigu turiu viska ko man reikia ko as laukiu ? tik nesakykit kad prisirisimas na ir tikrai ne baime nesusirast kito, brangios mergaites gal buvo kuriai kas nors pan ? gal yra ? kaip jums atrodo is sono kodel su juo gyvenu ?
Geras palyginimas su tais lagaminais. Na aš iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad jei jau aišku, jog santykiai niekur nenuves, tai reikia juos ir baigti. Du kartus padvejoji, bet trečią kartą turi jau apsispręsti ir nebetempti. Suprantu, kad gaila investicijų (jausmų, laiko, kartais ir pinigų), bet geriau jau jas nurašyti į nuostolius ir viską vėl pradėti nuo nulio, nei sėdėti toje pačioje vietoje ir toliau grimzti į minusą.
Aš manau, kad tiesiog bijai likt viena… Todėl laikaisi paskutinio šiaudo, kad ir nelabai prie širdies jis
oj ne tikrai ne viena neliksiu aplink pilna kitu nzn kaip cia pavadint gal gerbeju
is jusu visu aplinkiniu nuomones supratau kad istikruju gaila man laiko praleisto kartu, geda pries tevus, pries draugus ir gaila akimirku kuriu nepades pamirsti niekas kai buvau pati laimingiausia su juo, man net sunku pripazint kaip viskas susiktai blogai as optimiste visada su sypsena visada pakelta galva, man geda kad atsitiko taip man nebeliko jausmu nebeliko nieko, juk nereikia kaltint kitu reikia apgalvot ka pati blogai dariau kodel taip atsitiko man, nemokejau graziai draugaut, graziai gyvent viso to pasekme jis nebuvo blogas kol nebuvau as
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
