Vaikas. Kaip nesuklysti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Žinau, čia populiariausios temos, klausiančios, ar autorė nėščia. Mano klausimas kiek kitoks – ar nesuklysčiau tokia tapdama?
Visada maniau, kad vaikų nenorėsiu dar bent kelerius metus, tačiau pastaruoju metu – rodos, net silpna, kaip norisi vaikelio. Šypsausi matydama juos aplink, rūpinuosi draugių vaikais, ilgiuosi jų – net ir tų, kurie anksčiau erzindavo, atrodė neklusnūs, triukšmingi… Nepaliauja kankinusi mintis, kad kažko gyvenime reikia, kad laikas. Bet apsidairau ir norisi galvoti du kartus.
Man 24, dar studijuoju (magistrantūros pirmas kursas). Vyras dirba, aš pati “lyg ir” dirbu: esu laisvai samdoma ir užsiimu tikrai ne paklausiausiomis paslaugomis, todėl pajamos – gana menkos, be to, pagal individualią veiklą (kaip žinom, dekretinių atveju su tokia uždarbio forma sunkiau). Žodžiu, per mėnesį gyvenam iš maždaug 800 eurų. Turim butą, įsigytą su paskola, bet įmoka palyginti nedidelė (vos daugiau nei 100 eurų per mėnesį), todėl labai spaustis finansiškai kol kas nereikia. Bet su mažiuku būtų kitaip…
Iš dalies net truputį pavyzdžiu toms, kurios čia rašydamos dažnai šaukia – gimdysiu, auginsiu, nors teturi dvidešimt ar dar mažiau metų. Aš tokia, kuri viską sveria penkis kartus… Vaikas – labai didelė atsakomybė daugeliui metų. Aš nebijau nėštumo, gimdymo, auginimo, bet nerimauju – ar galėsiu suteikti jam viską, ko reikės? Ar verčiau palūkėti, užsidirbti, susikurti patogumus? Nesutinku su tomis, kurios sako, esą vaikai dar ne tokiomis sąlygomis užauga, bet tuo pat metu ir būgštauju, kad norint gyventi vis geriau, tas laikas niekada neateis…
Labai prašau, patarkite, kas išgyvenote panašius jausmus…
Na manau mes jums nepasakysime tureti vaikeli ar ne, tai galit nuspresti tik jus Jei jums atrodo kad jus esate pasiruosus tureti vaikeli tai kodel gi ne ? Pasisnekekit su vyru ka jis mano, apsvarstykit finansus. Pagalvokit, kad nebegalesit skirti sau laiko kada norit ir kiek nori ir pan.
Suprantu, kad nepasakysite, bet norisi pasitarti su kuo nors. Daugumos draugių vaikai – labai mylimi, bet vis dėlto neplanuoti, tad jos panašių jausmų neišgyvenusios. Kai atsakomybė visam gyvenimui, norisi nepaskubėti priimti sprendimo.
Laiko skyrimas manęs negąsdina, suvokiu tai.
Vyras vaikelio labai nori, bet, kaip pats sako – per artimiausius keletą metų, vadinasi, jam būtų gerai ir dabar, ir po metų kitų, nejaučia skubos. Vyrai ypatingos skubos tam turbūt niekada nejaučia bet kad nori ir laukia, esu rami.
Manau, kad jums jau laikas gimdyt, is to, ka rasete Pirmyn! Vis vien niekad nebus pacios geriausios salygos vaikiukui, galbut atsiras karjeros galimybes, galbut noresis keliauti ir pan., tai kas nors kito kliudys.. Jei jau bunda motiniski instinktai – vadovaukites jais. Svarbu, kad to noretumete abu su vyru Sekmes!
As jusu vietoje palukeciau…pati gimdziau 27 metu, pabaigusi mokslus,padariusi siokia tokia karjera.Musu su vyru bendros pajamos kazkur 2000 euru ir tai, kai reikia vaikui pirkti geresni maisteli, drabuzelius, sauskelnes, drabuzelius, vyrui i darba drabuzius,masinos, buto islaikymas tai atostogom nelieka,o drabuzelius vaikui dazniausiai perkam padevetus..Nekalbant apie finansus, ar manote, jog esate psichologiskai pasiruosususi duoti vaikui visa save? Skaitykite psichologine literatura apie vaikus, auklejima, neistuma, ruoskites tam ir neskubekite..Jei labai neturite kur deti savo meiles – nueikite retkarciais i kudikiu namus, jiems tos meiles labai truksta..Vaikai tai ir bemieges naktys, ir ne viena, o kokios 10-esimt is eiles, ir jausmas,jog tuoj isprotesi, kai suserga ir jaudiniesi del ju, oi,galeciau rasyti ir rasyti. Zodziu 24, kad ir kokios finansines butu galimybes – negimdyciau – keliausciau,skaityciau tobuleciau kuo daugiau. kad paskui viska galeciau savo vaikui duoti bet sekmes jums kad ir ka nusprestumete
kaip suprantu neramu del finansu – tai isidarbinkit bet kur (kad ir maksimoj kasininke) pradirbsit ten kiek reikia (nezinau dabar metus ar du) uzsidirbsit vaikelio auginimo ir prieziuros atostogoms ir pirmyn! Tik va mokytis jau tikriausiai teks nebe dieniniam o individualia veikla galima tureti ir dirbant…
Va šitie dviejų merginų komentarai ir iliustruoja mano abejones viena vertus, atrodo taip, kita vertus, kitaip… Ir žinok, žmogau, kaip geriau pasielgti…
Psichologiškai aš viską suvokiu (aišku, kiek tai gali suvokti vaikų dar neturintis žmogus), bet daugiausia būtent finansiniai klausimai ir stabdo. O ir pasitarti nelabai yra su kuo, kažkaip į draugų kišenes lysti ir atvirai kamantinėti nejauku… Galų gale, kiekvienas patars iš savo varpinės. Štai geriausia draugė, jau turinti mažylį, neabejoju, sakytų – gimdyk, štai mes iš dar mažiau pragyvename ir nesiskundžiame (jų mėnesio biudžetas 100-150 eurų mažesnis)… Bet aš, žiūrėdama į jų gyvenimą, vis dėlto suprantu, kad tokio nenoriu, noriu gyventi tegu ne turtingai, bet nors daugiau mažiau komfortiškai, suteikti vaikučiui tai, ko reikės, o ne tai, ką įstengsiu…
Tinkamo laiko niekada nebus. nereikia laukt, reikia imt ir veikt, o viskas laikui begant susitvarkys Be to, mamos visada nori vaikams tik geriausio, su bet kokiais kilusiais sunkumais susitvarkysite. Svarbiausia kokia sirdi turit o ne kokios pajamos. Vaikui uzaugus nebus svarbu ar brangiausias sauskelnes jam pirkot ir ar jo drabuziai ketveriu metuku buvo is benetono. Vaikui svarbiausia demesys, meile, namai ir siluma. Pirmyn!!
cia rekomenduojat autorei sveikata pries gimdyma pasigadint? tuo labiau speju magistras trukdo koki normalu darba susirast
Taip, tiesa. Studijos reikalauja velniškai daug laiko, tad individuali veikla, kurią galiu daugmaž derintis pagal savo galimybes – vienintelė galimybė. Įstojau ne dėl diplomo, o sąmoningai siekdama pagilinti žinias ir įgūdžius, tad praleidinėti paskaitų ar joms nepasiruošti nelabai norisi…
O aš manau, kad jeigu dabar esat pasiruoše, tai nėra ir ko laukti. Skaityti galima ir vaikų turint Keliauti taip pat. Ir dirbti ir karjerą daryti.
Na aišku tik studijas pasibaigt gal reiktų, nes po to gaila skaityt, kai 9 mėnesį eina darbų gintis ir bijo, kad nepradėtų gimdyt
Aš mąstau, kad jau galėčiau mėginti pastoti antroje metų pusėję – tuomet su paskaitomis ir egzaminais susitvarkyti spėčiau be problemų, man tai ir svarbiausia. Magistrinį, jei ką, pasirašyti jau ir su pilveliu galėčiau, galų gale kažin ir ar užkibtų taip išsyk kaip burtų lazdele pamojus, tai neprisirptų dar iki gynimo…
Gal galėtų patarti narės, kurios man yra iš įvairių temų įsiminusios kaip protingos ir atsakingos? @kamputyje , @artitoli , ?
Kaip neisgyvent is 700euru? Mes dviese is 300isgyvenam, kai vaikas bus draugo pajamos bus 600tikrai vaikui nepaskirsi 300euru,max 200per menesi,nesuprantu kaip neisgyvent
Kai kankina kokie nors klausimai,kurių neišeina išspręsti, labai padeda nuvažiuot į kokį mišką, pabūt gamtoje. Nusiramintumėt, pabūtumėt su savim ir išsiaiškintumėt koiš tikrųjų norite/reikia.
Mano pasiūlymas būtų…jei dar studijuojat, pirmiausia pabaikit mokslus. Tada metus padirbkit, kad gautumėt pinigėlių išėjus į dekretines. Nes savų pinigėlių turėti visada gerai, ypač būnant namuose su vaiku. Tuo labiau, jei neturit 2-jų atomobilių, jų reikės, nes uždusit namie su vaiku sėdėdama ir niekur neišeidama Taip, vaikui reikia tik mamos, šilumos, dėmesio…bet yra ir mamos poreikiai, kuriuos auginant vaiką reikia tenkinti,nes pikta mama nieko gero Norint patogiau, komfortiškiau gyventi su vaiku 800€ mažoka bus… O šiaip tai jūs dar jauna, kaip čia kažkas ir rašė, jūsų vietoje keliaučiau, domėčiaus daug kuo…
Na va, ką aš ir turiu omenyje, sakydama, kad kai kurios draugės negali patarti, kalbant apie finansus. Štai vienai narei 300 eurų pakanka, kitai 800 mažai kiekvieno mūsų poreikiai skirtingi. [utiutiu16], valio, kad jums tiek užtenka. Bet mes tikriausiai gyvename kitaip.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
