Vaikas. Kaip nesuklysti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Žinau, čia populiariausios temos, klausiančios, ar autorė nėščia. Mano klausimas kiek kitoks – ar nesuklysčiau tokia tapdama?
Visada maniau, kad vaikų nenorėsiu dar bent kelerius metus, tačiau pastaruoju metu – rodos, net silpna, kaip norisi vaikelio. Šypsausi matydama juos aplink, rūpinuosi draugių vaikais, ilgiuosi jų – net ir tų, kurie anksčiau erzindavo, atrodė neklusnūs, triukšmingi… Nepaliauja kankinusi mintis, kad kažko gyvenime reikia, kad laikas. Bet apsidairau ir norisi galvoti du kartus.
Man 24, dar studijuoju (magistrantūros pirmas kursas). Vyras dirba, aš pati “lyg ir” dirbu: esu laisvai samdoma ir užsiimu tikrai ne paklausiausiomis paslaugomis, todėl pajamos – gana menkos, be to, pagal individualią veiklą (kaip žinom, dekretinių atveju su tokia uždarbio forma sunkiau). Žodžiu, per mėnesį gyvenam iš maždaug 800 eurų. Turim butą, įsigytą su paskola, bet įmoka palyginti nedidelė (vos daugiau nei 100 eurų per mėnesį), todėl labai spaustis finansiškai kol kas nereikia. Bet su mažiuku būtų kitaip…
Iš dalies net truputį pavyzdžiu toms, kurios čia rašydamos dažnai šaukia – gimdysiu, auginsiu, nors teturi dvidešimt ar dar mažiau metų. Aš tokia, kuri viską sveria penkis kartus… Vaikas – labai didelė atsakomybė daugeliui metų. Aš nebijau nėštumo, gimdymo, auginimo, bet nerimauju – ar galėsiu suteikti jam viską, ko reikės? Ar verčiau palūkėti, užsidirbti, susikurti patogumus? Nesutinku su tomis, kurios sako, esą vaikai dar ne tokiomis sąlygomis užauga, bet tuo pat metu ir būgštauju, kad norint gyventi vis geriau, tas laikas niekada neateis…
Labai prašau, patarkite, kas išgyvenote panašius jausmus…
Ka as zinau, as tai jau svajoju apie antra vaika, nors man 28 metai, neturiu savo namu, uzdirbu ne milijonus ir zinau, kad vaikus auginti tikrai ne paprasta ir ne lengva… paprasciausiai nenoriu gimdyti budama 38. kiekvienam savo.
Na autore, manau kokius 2metus luktelkite dėl savęs ir to vaiko. Nes man 25 aš jau baigusi magistrą, turiu darbus kelis nuostabius, gerą algą. Vaikinas irgi turi pastovų darbą bei savo verslą kuria, labai nori vaikų. Bendros mūsų pajamos apie 2500e. Bet kažkaip vaikui nesijaučiame pasiruošę, kiek viskas kainuoja, bet ne kainose esmė, o kiek dėmėsio ir pasiaukojimo reikia…. Ir šiaip nemažai draugių turi vaikus, gyvenimas apsiverčia 100proc ir pinigų jei moteris negauna normalios pašalpos, nepakanka… ir jautiesi vyro išlaikytine kad ir koks geras ar tobulas tas vyras. Spaustis ir būt su vaiku namuose visą dieną labai sunku psichologiškai. Pasibaikite, padirbkite metus ir per tuos metus bandykite pastot. Tie metai keli vėliau vaiko susilaukime nieko nepakeis, bet gyvenime labai daug pakeičia ir leis jums lengviau ir patogiau gyventi
Aš šališka šitoj vietoj, nes truputį pavydžiu Jums galimybės rinktis Pati gimdžiau gerokai vėliau, nes nebuvo tokių santykių, kuriuose norėtųsi auginti vaiką. Atsukčiau laiką – gimdyčiau plius minus Jūsų amžiaus. Kodėl? Nes niekada nebus pakankamai pinigų vaikui auginti (augant pajamoms, auga poreikiai); nes jaunai mamai daug lengviau sugrįžti į darbo rinką po dekreto; nes laikas žiauriai greitai bėga ir nesinori jo praleisti abejonėse, neryžtingume. Tai, kad Jūs dvejojate ir keliate esminius klausimus apie vaiko auginimą, rodo Jūsų brandą. Susitvarkysit. Juo labiau, kad turite mylintį žmogų šalia. Na gal tik magistrą pasibaigčiau – ypač jei Jums patinka studijuojamas dalykas ir norit dalyvauti visavertiškai paskaitose (aišku, ir pagimdžius galima derinti vaiko palikimą vyrui, bet čia jau nenuspėsite, kaip jausitės ir kiek bus ramus/neramus Jūsų vaikas).
Kitavertus, net jei dabar pastotumėte – nemanau, kad prapultumėte. Bijau prognozuoti, bet man atrodo, kad tokias merginas kaip Jūs (atsakingas, mylinčias), motinystė mobilizuoja ir net jei tfu tfu tfu ištiktų koks “kataklizmas” gyvenime, susitelktumėte ir rastumėte išeitį. Visos mes randam – ko jau dėl savo mylimo vaiko nepadarysi
O dėl pinigų. Mūsų atveju, išlaidų praktiškai nepadaugėjo, nes stebuklingai iš visur buvo prinešta rūbelių, “technikos”, žaislų, maitinau pati, kainavo praktiškai pampersai ir vaistai (ir tai minimaliai). O vaikui augant ir daugėjant išlaidų, Jūs jau ir pati būsite laisvesnėm rankom ir galėsite užsidirbti. Mano tokia patirtis.
Mes zinok nieko sau neribojam ir naujus baldus susipirkom,maista gera perkam,ir i kavine nueinam, mokescius susimokam ir dar rubu nusiperkam,mokam gyvent,gal del to?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
