vaikinas – narkomanas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos. Ilgai gumos netempsiu, situacija tokia: draugauju su vaikinu (4mėn). Dar pačioje draugystės pradžioje jis man prisipažino, jog yra priklausomas. Dabar jau beveik du metus nebevartoja, negeria alkoholio, nerūko, nežaidžia azartinių lošimų ir nesileidžia į panašias pagundas. Prisipažino ir dėl to, kad dėl nelegalios veiklos buvo pasodintas beveik metams.Dabar po reabilitacijos jis vėl kabinasi į gyvenimą, stengiasi pinigus uždirbti savo jėgomis.Šiuo metu įstojo studijuoti į universitetą, tik sunkokai sekasi. Man jis yra nuostabus žmogus: myli mane, gerbia, saugo. Problema ta, kad aš pati esu iš labai tvarkingos šeimos, turiu aukštąjį išsilavinimą, gerą darbą. Vienas mano šeimos narys susijęs su teisėsauga. Bijau, kad jeigu kažkas iš šeimos sužinos, nesupras.. Tiek tėvai tiek kiti patys artimiausi žmonės jau su juo susipažino, atrodo, patiko kaip žmogus. Tačiau ir aš pati šiek tiek bijau, kad jis vėl nepaslystų. viskas, kas jam kelią įtampą, verčia jį galvoti apie lengviausią kelia – apsvaigti. Jis pats man ne kartą pasakojo, jog net sapnuoja psichotropines medžiagas.. Aš žmogus, kuriam gyvenime labai svarbus stabilumas. Iki šiol meilėje nelabai kaip sekėsi, tad jeigu tai vėl bus dar vienas nusivylimas, nežinau kaip reikės elgtis.. Gal yra merginų panašioje situacijoje? kaip jūs su tuo sugyvenate? prašau patarkite. Dėl bendro suvokimo – man 25metai, draugui 26.
Tu ir esi jo gyvenime tam, kad padetum jam nepaslysti. Juk zmogus stengiasi. Neteiskim jo. Visi mes pridarome klaidu, tik svarbiausia ju nebekartoti.
Priklausomybe neisgydoma ir tai ji lydes visa gyvenima. As jusu vietoje nutraukciau draugyste.. O jei vel prades vartoti ir uzsikres nuo nors, dar ir jus uzkresti gali, viska nes is namu ir pan.. Pati sakot kad j sunkiai studijos sekasi, tad nezinia kada jis jas gali mesti ir sugrizti prie seno gyvenimo
breaking bad
Jei mesite jį-98% kad vėl pradės vartoti. Nedarykite šios klaidos, ypač tada jei pati mylite tą žmogų. Aš tikiu, kad jūs galite jam padėti visiškai atsikratyti priklausomybės ir nepaslysti
Man toks vaizdas,kad jam dėl tų impulsų reikia lankytis pas psichologsi, bendrauti su jau stipriais iš to išėjusiais žmonėm ir dar daugiau turbūt. Bet matyt jis tai ir daro. Sudėtinga jūsų situacija. Suprantant, jūs pasakėt,jeigu vėl bus nusivylimas-nežinau kaip reiks elgtis. Jūs tarsi norit naiviai užsimerkt prieš faktą,kad gali būti blogai, bet jūs tai turit priimti sąmoningai,kad gali būti ir bus sunku. Ir tik tada sąmoningai priimti sprendimą,kad nepaisant galimų nelaimingų baigčių, jūs sutinkat būti su šituo žmogumi.
Mano panaši situacija, tik draugaujame trumpiau ir vaikinas nebuvo narkomanu ir nėra net teistas, tačiau buvo nuėjęs “ne tais” keliais iki tiek, kad neturėjo namų kurį laiką, įsiskolino ir t.t. (taip pat ir vartojo, bet, kiek žinau, priklausomybės jokios nėra). Dabar bando pats atsistoti ant kojų. O aš iš, kaip jūs sakėte, tvarkingos šeimos. Tėvai kartu, užima aukštas pareigas darbuose, o aš taip pat turiu aukštąjį ir gerą darbą. Vaikinas priešingai – mokyklos nebaigęs, iš asocialios šeimos. Šiuo atveju, jus suprantu.
O dėl narkomanijos. Tai neišgydoma, bet nereikika nurašyti žmogaus… Tik žinokite, kokią atsakomybę prisiimate.
Tokioje situacijoje nebuvau ir patarti nelabai ką galiu, tiesiog linkiu jums stiprybės, o jūsų draugui ištvermės
Na jis ganėtinai užsispyręs žmogus, ambicingas. nemanau, kad mes mokslus, nes pats ne kartą sakė, jog be mokslo niekas į jį rimtai nežiūrės. Sunkiai sekasi manau todėl, kad mokykloje beveik nesimokė, o į universitetą įstojo neakivaizdžiai, tad informacijos ten dėstytojai kur kas mažiau teikia. viena mano pusė nori tikėti, kad praeitis ir liko praeityje. taip, jis priklausomas, bet dabar žino, kas nutiks jei vėl pradės. Pats sakė, kad žino, kiek daug jam tai kainuotų (mokslai, šeima, draugai, darbas, aš..). Stengiuosi būti supratinga ir palaikyti jį kai jam sunku. Mano ir sunshine1996 nuomonė panaši, manau, jeigu jį paliksiu, didelė tikimybė, jog jis vėl pradės vartoti, nes matosi, kad žmogus nuoširdžiai mane myli. Manau, kad ir aš jį myliu, tik stabdo baimė, kad reikia tik vieno jo slystelėjimo ir viskas gali pasibaigti..
Tai jums šitoje sitaucijoje būtų gaila labiau savęs? Kad jūs apsikvailinsit/liksit nusivylus/nepasiteisins jūsų lūkesčiai?
Buvo artimoje aplinkoje panasi situacija. Vaikinas irgi vartojo, bet gydesi savo priklausomybes, taciau kartas nuo karto paslysdavo. Susirado mergina, kuria beprotiskai pamilo. Jai reikejo daug stiprybes ir kantrybes su juo, nes vos tik jam pablogejus jis vel krisdavo i ta liuna. Taciau jos kantrybes ir palaikymo deka, jau 8 metus jis nebevartoja, ir tai gili praeitis Manau, kad jei mylit, nemeskit zmogaus, o aplinkiniai.. Jei kaip saket jusu artimieji issilavine, tai turetu butu ir pakankamai tolerantiski
Teisti, žinoma, nereikia, bet kartu kurti ateitį… Nežinau, nežinau, sunku kažką ir patarti. Tiesiog bandykite pagalvoti ir įvertinti, kiek esate stipri, kiek mylite ir tuo atveju, jei vėl paslys, būsite pasirengusi jį palaikyti, kovoti dėl jo, stengtis vėl grąžinti į doros kelią ir t.t. Aš, atvirai pasakysiu, turbūt nebūčiau pasirengusi, man atrodo per didelė našta. Bet jei stiprūs jausmai ir manote, kad labai daug galite dėl to žmogaus padaryti… tiesiog turėkit omeny, kad tikrai reali tikimybė, kad paslys, kiek supratau iš parašymo, tikrai dar nesijaučia stabiliai išbridęs.
Nieko blogo nepagalvokit, tiesiog žmoniškas patarimas:nueikite pasitikrinti ar viskas gerai su sveikata ar nepagavote kokiu ligu? Turiu pažistama, kuri anksčiau vartojo narkotikus, gyveno lygiai taip pat kaip ir jūsų draugas, bet pasikeite, jau virš 3m.sveikai gyvena, sportuoja, turi nebloga darba, bet visai nesenai sužinojo kad serga ŽiV, laime jos dabartinis vaikinas neužsikrietė bet žmogus dbr didelej dipresijoj, nes nesčia ir neaišku koks vaikas gims ir kas toliau bus…
Kadangi situacija gana slidi, manau, jam labai reikalingas tavo palaikymas ir turi nuolat parodyti, kad tu juo tiki. Tiki, kad jis sugebes. Manau, kad tavo tikejimas jam bus geriausias vaistas. Na, o del seimos-nezinau ka patarti. Tavo vietoj kaip elgciaus? Tai turbut nesakyciau niekam, nebent sesei, na kokiam vienam zmogui, kuriuo labiausiai pasitiki. O kai seima matys, kad santykiai rimti, kai jau apsipras, tik po metu, kitu pasakyciau
Teisingai pastebėjote, jis lanko susirinkimus, kuriuose išsikalba su panašios patirties žmonėmis. Jo aplinkoje gausu priklausomų draugų, kurie jam puikūs pavyzdžiai ir kurie labai juo rūpinasi, saugo, kad vėl nepaslystų. O kalbant apie mane, man ir yra baisiausia, kad nežinau ką daryčiau jeigu nutiktų blogiausia. Jis manęs kartą klausė, ką daryčiau, jeigu jis paslystų. Atsakiau tiesą, kad nežinau…
Ir kaip jūs tvarkotės su tokia situacija, kad vaikino padėtis kaip diena ir naktis nuo jūsiškės? ar jūsų šeima žino visą situaciją? aš jo tikrai nenurašinėju, jis tikrai nuostabus žmogus, manau, kad priklausomybės neturintys žmonės dar galėtų iš jo pasimokyti žmogiškumo..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
