Sveikos merginos. Ilgai gumos netempsiu, situacija tokia: draugauju su vaikinu (4mėn). Dar pačioje draugystės pradžioje jis man prisipažino, jog yra priklausomas. Dabar jau beveik du metus nebevartoja, negeria alkoholio, nerūko, nežaidžia azartinių lošimų ir nesileidžia į panašias pagundas. Prisipažino ir dėl to, kad dėl nelegalios veiklos buvo pasodintas beveik metams.Dabar po reabilitacijos jis vėl kabinasi į gyvenimą, stengiasi pinigus uždirbti savo jėgomis.Šiuo metu įstojo studijuoti į universitetą, tik sunkokai sekasi. Man jis yra nuostabus žmogus: myli mane, gerbia, saugo. Problema ta, kad aš pati esu iš labai tvarkingos šeimos, turiu aukštąjį išsilavinimą, gerą darbą. Vienas mano šeimos narys susijęs su teisėsauga. Bijau, kad jeigu kažkas iš šeimos sužinos, nesupras.. Tiek tėvai tiek kiti patys artimiausi žmonės jau su juo susipažino, atrodo, patiko kaip žmogus. Tačiau ir aš pati šiek tiek bijau, kad jis vėl nepaslystų. viskas, kas jam kelią įtampą, verčia jį galvoti apie lengviausią kelia – apsvaigti. Jis pats man ne kartą pasakojo, jog net sapnuoja psichotropines medžiagas.. Aš žmogus, kuriam gyvenime labai svarbus stabilumas. Iki šiol meilėje nelabai kaip sekėsi, tad jeigu tai vėl bus dar vienas nusivylimas, nežinau kaip reikės elgtis.. Gal yra merginų panašioje situacijoje? kaip jūs su tuo sugyvenate? prašau patarkite. Dėl bendro suvokimo – man 25metai, draugui 26.