nu ka galiu pasakyt… bernai to juk nete ir iesko sukurdami panom iliuzija, kad patinka.

Pati kalta, kad gulat iskart… tsakant toks toki surado.

Padarei ką norėjai tuo momentu… KĄ PATI NORĖJAI tai tavo sprendimas buvo.. O kad gražiai čiulbėjo, tai ir pričiulbėjo – kai tai būna tiesa, sunkiau vaikinai tą sako nei kad bla bla bla… Vienintelis mano patarimas – nusivalai ašaras, pasitaisai drabužėlius, susitvarkai, ir eini toliau… Tiesiog mintyse sau pasakyk: “Iš šios istorijos išmokau….” ir ženk sau ramiai toliau – tokios situacijos tam ir duotos mums, kad atsipeikėtumėm ir pasimokytumėm Juk galėjo būti ir blogiau, ką?

Žiūrėk šalčiau… Jei jam nereikia tavęs, tai ko tu lieji ašaras dėl to, kuriam nereikia tavęs… Priimk tai kaip patirtį, pasitaisyk karūną, ir ženk pirmyn, ir tik pirmyn

Po laiko paciai bus lengva prisiminti. Nors namau jei jis tyles tai aiskiai pasakys apie jusu santykius. Jei tikrai jis skirtas pasirodys pats. Jei busi pirma sieks vel svelnumu patekti vidun. Lauk ir nusiramink

Autore, viskas aišku, ko tam vaikinui reikėjo. Priimkit tai kaip patirtį, po kurios tokių klaidų nebekartosit. Ir neimkit taip į galvą, kad permiegojot. Dabar galvojate, kad tai ir buvo ta klaida, dėl kurios jums tapo ,,ne pakeliui”, ir jeigu būtumėte palaukusi, dabar dar būtumėte kartu. Žinokit, greičiausiai jums vis tiek būtų ,,ne pakeliui”. Mano gyvenime irgi buvo toks sekso siekiantis meilumu. Sakė, kad aš tokia nuostabi, tokia nepakartojama, kitos tokios nerastų, didelė laimė, kad mane sutiko, ir nė už ką manęs nepaleis. Susitikom tris kartus, matyt, jis tikėjosi, kad trečias kartas nemeluoja, tai buvo ypač lipšnus, bet į lovą su juo vis tiek nesiguliau, tai po to karto ir prasidėjo ,,Et, mes toli gyvenam vienas nuo kito, važinėti brangu…”. Tad klaida ne tame, kad permiegojot, o tas vaikinas yra vaikščiojantis error’as. Juk jau visai arti pavasaris, eikit pabėgioti, pasisodinkit gėlių, jei jums patinka rankdarbiai, pasigaminkit gražių papuošalų, galbūt pradėkit mokytis naują užsienio kalbą ar daryti kažką, ką jau seniai norėjot padaryti. Žinot, orchidėjos pakankintos pražysta, tikiu, kad po šito šalto dušo pražysit ir jūs.

Na jei jau taip viskas baigesi tai nepergyvenk ir dziaukis kad turejai graziu akimirku ir nereikia visada galvoti kad tik vaikinai mumis naudojasi,ziurek is kitos puses,kad tu pasinaudojai juo,apturejai grazu jausma o jam palinkek sekmes ir nelaikyk pykcio…gal praeis kiek laiko ir pats supras,kad negali taves pamirsti…O pati gyvenk kaip ir gyvenusi,rupinkis savimi ir sypsokis

Keisti tie vaikinai. Negalima jais taip greit ir naiviai pasitikėti. Stiprybės, autore. Kitą sykį žinosite, kad tie žodžiai yra tik žodžiai ir, kad ne jais vyras turi jus prisivilioti… Na, lengva taip “paslysti”. Su laiku praeis liūdesys, pati suprasite, kad viskas buvo tik jūsų iliuzija.

Bet vis dėlto jei tai būtų mano situacija – aš nerašyčiau nieko.

koks lopas jezau negaliu. nesuprantu kaip dar tokiems pasiseka susirast tokia kuri gulasi. mergos, vien del tokiu paslemeku reik tempt guma iki tos lovos kol isitikini kad tinkamas. arba jau mazu maziausiai jei norisi, nesitikek jokiu rimtumu.as su savuoju per primaji pasimatyma sukritom, bet net nesitikejau nieko galvojau pazaisim ir viskas, man dar laiko reikejo kad pamilciau , kai jau keliais ejo aplink langus, tas seksas suds ir niekas buvo

susirask kita

anonime, suprantu tave, nes tokia pat situacija man buvo prieš daug metų…. po pažinties sužinojau, kad jis turi vaiką, nors buvo jaunas (aštuoniolikos) ir draugę kitame mieste, kad yra vėjo pamušalas, kad merginos jam it kojinės… Buvo labai skaudu, bjauru, jaučiausi it griūtų pasaulis… Bet laikas užgydo visas žaizdas Dabar kažkada neseniai rašė, juoką tik sukėlė