Vieniša ar vieniša santykiuose?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nesiplėtosiu. Mes su savo vaikinu vienas kitą pamilome atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai įvyko daugiau nei prieš metus.
Man jis atrodė tobulas. Labai darbštus, supratingas, nors jaunas bet jau galintis pasirūpinti šeima, protingas.
Atrodė ir vis dar atrodo, kad kito tokio nerasiu. Nes jis būtent atitiko mintyse susikurtą idealą.
Tačiau, per didelį užimtumą, jo siekiamą karjerą – jis visiškai neranda man laiko. Aš neisterikuoju. Jau 3 savaitės kaip nemačiau..
Dėl retų susitikimų, tik neseniai priėjome prie sekso. Ir ką gi, net tas reikalas nenusisekė. I nesiseka toliau..
Kai susitinkam žmogus rūpinasi. Per susitikimą išleidžia daug pinigų, bet man atrodo, dėl to, jog jaučia kaltę ir taip nori išpirkti savo kaltes.
Bet man ne to reikia, man dėmesio, švelnumo, rūpesčio, žmogaus šalia reik. O ne to kuris taip ir nesugebėjo pasakyt “Tu man tikrai reikalinga”.
BET. Labai bijau vienatvės. Ir vis skyrybas vilkinu mąstydama, kad geriau jau kartą per mėnesį susitikti ir tada pasijausti reikalinga, nei nesusitikti su niekuo. Ar jums yra buvę tokių baimių? Ar naudingiau yra pasiryžti visiškai totaliai vienatvei?
Na manau lengviausia ir geriausia ką dabar reikėtų padaryti, tai pasikalbėti su vaikinu apie tai, ką jūs galvojat, jaučiat, dėl ko nerimaujat.
O tai tu kalbėjaisi su juo? Išsakei, ką manei? iš teksto atrodo, kad sėdi suraukus užpakalį ir tyli kaip princesė
o jūs tam pačiam mieste? jei taip, visai blogai.. Jei nori – gali
Na man pasakyta, kad jei noriu jog ant rankų mane nešiotų, tai to nebus. O kai praeitą mėnesį susitikome penkis kartus, pareiškė, kad vos ne per dažnai jau susitikinėjam
30 km skiria
wtf? suprasciau, kad gyvena užsenyje ir t. t. o dabar 30 km…
mylintis žmogus visuomet atras laiko savo antrai puselei…
galbūt jus dar labai jauni…
sekmės.
Na, mano situacija labai panaši, tik susitinkame šiek tiek dažniau. Vaikinas visas jėgas ir visą savo jaunystę atiduoda darbui. Po 1.5m draugystės laiko nebeatlaikiau ir pradėjau kalbėti apie skyrybas. Širdį labai skaudėjo, bet nebegalėjau draugauti su kažkuo, ko iš tiesų nėra. Galiausiai apie viską pakalbėjome, išsakiau viską, visiškai VISKĄ, ką šiaip būčiau nutylėjusi ir galiu pasakyti, kad šis pokalbis mus suartino. Jis suprato kokia situacija manęs netenkina ir pradėjo kitaip su manimi bendrauti, planuoti laisvalaikį kartu ir t.t. Tai nereiškia, kad mažiau laiko skiria darbui, bet rodo daugiau dėmesio man. Viskas išsisprendė. Nežinau kiek ilgai taip jausiuosi, bet dabar jaučiuosi puikiai. Tiesiog į šią situaciją ir pati pažvelgiau kitaip… Jei aš jį myliu ir kartu mums gera, tai neverta visko mesti. Jis nepasikeis, todėl neverta net bandyti keisti ir turiu arba susitaikyti su tuo, arba ieškoti kito varianto, bet nieko kito nenoriu. Tenka pripažinti, kad darbas jiems labai svarbu, tai jų saviraiška ir norėdami turėti santykius, jie turi išmokti skirti dėmesio mums ir parodyti, kad esame labai reikalingos.
Va teisingai pasakyta…. Manau reikia kalbėtis ir nebijoti sakyti visko.. taip tik išlaikysi santykius geriausiais
Kodėl nusprendei, kad turi pasiryžti visiškai totaliai vienatvei? O gal išsiskyrusi su šituo, sutiktum kitą, kuris irgi būtų toks pats nuostabus, bet dar ir laiko tau rastų? Ir nešiotų tave ant rankų. Jei aš išgirsčiau iš vaikino “sorry, bet ant rankų tavęs tikrai nenešiosiu”, tai net neįsivaiduočiau, kaip reaguot reiktų… Aš tokia, kad man reikia atsidavimo, begalinio rūpesčio, ir tai turi būti parodoma ir žodžiais, ir (juo labiau) veiksmais. Todėl negaliu suprasti tokių santykių. Na bet tau rinktis
Dėkoju. Tikėjausi, kad Jūs taip bandysit man įkrėst proto, kad aš pagaliau žengsiu tą žingsnį. Bet gavau visiškai kitokio proto, kovojimui. dėkoju
cia tipo albai daug jei 3 savaites zmogaus nematai?
tuo labiau ne vienas salia kito gyvenat
tuo labiau kai dirba zmogus, siekia tikslo, nori uzsidirbti.
o seksas nera kazkoks stebuklas kad ims ir is pirmuju kartu puikiai pavyks ypac nebandziusiems dar.
jei truksto svelnumo tai duok svelnumo ir gausi atgal, arba pasakyk akd tau truksta svelnumo, suorganizuok laisva diena abiems, jetus?
Šiandien trys savaitės. prieš tai buvo pusantro mėnesio. O dar prieš tai 2 mėnesiai.
man tokie santykiai atrodo neegzistuojantys, ar taip ar taip esi viena, tai kokia prasmė?
as su draugu kas 1.5 menesio susitinkam gyvenam kituose miestuose
po beveik dveju metu draugavimo kaip nors pagaliau gyvensim kartu, manau jeigu tu ji myli tai tame ir yra prasme, nesvarbu ar tu ji labai daznai matai ar ne.
Labai Tave sveikinu, kažkam pasisekė
Man tai čia ne santykiai net kai kas du mėnesius susitinka… Kas čia per santykiai? Žmogus turi būti šalia, tu jį pažinti turi, o ne per gražius susitikimus kas porą mėnesių ar kas kelias savaites, kad nueiti į kavinę pasėdėti gražiai, kaip kokie random du draugai susitikę. Ir atseit nenorit susitikti? Nepasiilgstat vienas kito? Ir iš vis, 30km… Suprasčiau Vilnius – Klaipėda, o dabar 30km!!!! Su dviračiu nuvažiuoti galima tokį atstumą
Ir iš vis kas per vienatvė? O dabar tu ne viena po u mėnesius sėdi ir lauki kažko? Žmogus neišgyvena be vandens, maisto ir oro, bet be bernų išgyvent galima jei nežinojot.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
