Visus pasveikino apart manęs. Pati kalta?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Iš pradžių mėnesio pradžioje kažkaip nejaučiau jokių Kalėdų jausmo ir mamai sakiau, kad pirmi metai tikriausiai kaip nešvesių. Mama sako gerai, bet ji švęs. Po to kažkaip atvažiavau pas šeimą į namus šventėms ir gaminau valgius, puošiau aplinką. Žinoma, nupirkau ir pakavau visiems dovanas. Tad, tas mano noras nešvęsti kaip ir neįvyko. Na ir susirenkame visi Kalėdų dovanų pakuoti ir aš vienintėlė apsoliučiai nieko negavau. Sakau būtų galėję ir tiesiog kokį mandariną padovanoti ar žodžiu kažką palinkėti. Mama argumentavo manęs nesveikinomą tuo, kad pati sakiau, kad nešvęsiu. Puikiai tą suprantu, bet aš gi viską dariau ką daro žmones švenčiantys ir dar kalbėjome, kad va vistiek viskas kaip seniau. Tai kažkaip nejauku buvo, kad visur prie stalo sėdžiu tarsi akivaizdu, kad švenčiu, bet per dovanų pakavimą tiesiog sėdėjau ir stebėjau visus. Dabar kalbame ir sakau jeigu nebūčiau šventusi tai nebūčiau puošusi, gaminusi, dovanojusi ar sėdėjusi prie stalo. Tai va tokios man nejaukios ir su nesusipratimais Kalėdos buvo. Ar čia aš neteisi?
Turejo pasveikinti. Juk sedejot ten su visais.
Gavai dovanu PAMOKA, nuo siol atsargiau maivykis “svesiu-nesvesiu, tekesiu-netekesiu”
Na, tu davei signalą, kad nenori dovanų, švenčių.
Vis dėlto empatiški žmonės galėjo suprasti, kad tu pati su savimi susipykusi ir galėjo nors žodžiu tave pasveikinti.
Labai jau jie viską suprato pažodžiui.
Bet…
Esi pati kalta, kad “užvirei šią košę”…
Pykti ir liūdėti negali.
Esi neteisi.
Nepasiruošė dovanos, juk galvojo, kad nešvesi
Kai sakiau nešvęsiu minėjau, kad nepuošiu, nevažiuosiu ir pan. Bet kadangi praėjo mėnuo ir nusprendžiau tiek to reikia švęsti, nes visada taip būdavo tai ir atvažiavau bei viską dariau. Tai maniau akivaizdu, kad pasikeitė viskas. Ai nežinau kažkaip juokingai čia viskas pasisuko…
Nu tai Kai jus jau valgot sventine vakariene ir švenčiant tai niekas nebespės tu dovanų nupirkti, o mandarina tikrai butumet priėmus kaip įžeidimą. Bet, man atrodo, jūsų nenoras švęsti galėjo kažkaip uzgauti jūsų mamą, tai ji jums ir ‘atkersijo’. Tipo va, norėjai tai ir turėkis. Nelabai jautru, bet neverta kaupti nuoskaudų ar nusiminti. Kita sykį jei jauciates blogai tai taip ir sakykit mamai tiesiai, o ne bandykit statyt save į kažkokias fiktyvias aukos situacijas, kad va nesvesiu tai supraskit, kad man blogai
Man tai nenormalu, juk cia seima, nu ir kas kad nesvest norejot, vistiek kazka minimalaus galejo nupirkti, turetu db patys nesmagiai jaustis.
Tai tų dovanų kaip jau rašiau galėjo ir neduoti, bet bent žodžiu pasveikinti. Dabar visi sėdėjome prie stalo ir atrodo, kad neegzistavau net. Aš pasveikinau, įteikiau dovanas, o jie nepasakė atsiimant dovaną atgal net “sveikinu ir tave”. Manau reikėjo laikytis man pirmos savo nuomones nevažiuoti ir nešvęsti, o tai tikrai kažkoks balaganas įvyko
Autore, skaitant tema atrodo, kad kažko nedasakot iš priešistorijos visos nešventimo įdėjos
Manau turėjo būt priežastis kodėl Jūsų artimieji jum nie vienas dovanėlės neparuošė
Nu tai jiem irgi nesmagu šitoje situacijoje tusciom sakyti tai sveikinu. Ir būtų tada tema, aš giminem dovanas rinkau o jie man drįso tepasakyt sveikinu, geriau išvis būtų tyleje. Jei jūs buvote pasiryžusi isvis nesvesti, tai kam jums tos dovanos taip rūpi.
Jokios priešistorės nėra. O man tereikėjo tuo metu, kai visi vieni kitus sveikino, kad kažkas pasakytų “su Kalėdomis”. Man tai atrodo žmogiškas dalykas. Ir tikrai nebūtų jokio įsižeidimo. Tikrai žinojo jau kokią savaitę su trupučiu, kad atvažiuosiu pas juos ir sėdėsim prie bendro stalo. Tai jeigu būčiau neketinusi švęsti būčiau gi nuvažiavusi.
Tavo tas puosimas ir maisto gaminimas realiai buvo priimtas kaip pagalba.Va padejai pasiruosti kaledoms ar butum siaip tiesiog visa laika drybsojus ant sofos kol mama viska ruos,nes va nusprendei nesvesti? Kazkokia jus keista su tuo “nesvesiu-svesiu”
Iš serijos “pati muša,pati rėkia”
Su šv. Kalėdom! Išmokit gautą pamoką ir nenusiminkit! Juk su šeima sutikot.
Mama kažkokią tai Pamoką sugalvojo padaryt tau. Bet tai kaip kvaila iš jos pusės, vaikiška…
Kokia žiauri šeima. Čia lyg pasakyti mamai, kad tau skaudą galvą ir negersi vaistų, o mama tokia “ai, p* tada “
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
