Iš pradžių mėnesio pradžioje kažkaip nejaučiau jokių Kalėdų jausmo ir mamai sakiau, kad pirmi metai tikriausiai kaip nešvesių. Mama sako gerai, bet ji švęs. Po to kažkaip atvažiavau pas šeimą į namus šventėms ir gaminau valgius, puošiau aplinką. Žinoma, nupirkau ir pakavau visiems dovanas. Tad, tas mano noras nešvęsti kaip ir neįvyko. Na ir susirenkame visi Kalėdų dovanų pakuoti ir aš vienintėlė apsoliučiai nieko negavau. Sakau būtų galėję ir tiesiog kokį mandariną padovanoti ar žodžiu kažką palinkėti. Mama argumentavo manęs nesveikinomą tuo, kad pati sakiau, kad nešvęsiu. Puikiai tą suprantu, bet aš gi viską dariau ką daro žmones švenčiantys ir dar kalbėjome, kad va vistiek viskas kaip seniau. Tai kažkaip nejauku buvo, kad visur prie stalo sėdžiu tarsi akivaizdu, kad švenčiu, bet per dovanų pakavimą tiesiog sėdėjau ir stebėjau visus. Dabar kalbame ir sakau jeigu nebūčiau šventusi tai nebūčiau puošusi, gaminusi, dovanojusi ar sėdėjusi prie stalo. Tai va tokios man nejaukios ir su nesusipratimais Kalėdos buvo. Ar čia aš neteisi?