O vargeli, uzjauciu jumis As pati nesu pedante, bet ne vietoj padeti daiktai, paliktos atidarinetos spinteles, nepristumtos kedes mane ziauriai erzina. Mano ex budavo pavalgo, pastumia lekste, atstumia kede ir eina arba ryte islipa paskutinis is lovos ir nepakloja, arba dar duse maudosi, iseina is jo, pritasko visur vandens ir palieka, bet kazkaip pora kartu grieztai daviau pastabas ir ismoko po saves susitvarkyti Turiu gebejima aiskiai ir viena karta pasakyti, kad zmogus suprastu

Pamenu drauge saviski auklejo stai kaip: jei lekste purvina – ides maista i neplauta, jei drabuziai neplauti, svariu neduos, jei puodeli palikdavo neplaut, tai paimdavo ir visai ismesdavo i siuksliu deze Zodziu pradejo mazet namie indu, tai ismoko pats issiplaut, nes pabodo pirkt Ta pati dare ir su kojinemis TAI PO TRUPUI PERAUKLEJO

Skirtis nereikia skubėti. Yra du variantai: arba perauklėti diedą (jie, aišku, kaip krokodilai: dresūrai sunkiai pasiduoda, bet reikia laiko darbo ir teisingos strategijos). Arba keisti požiūrį. Pabandyk nerinkti kojinių, neplauti indų, negaminti valgyti. Reik lėkštutės – užlipi įlėksčių Everestą – pasiėmi lėkštutę ir susiplauni. Kojines nuspiri į tą vietą, kur jisai dažniausiai sėdi (ar guli)- ir tvarkelė. Vaikui, sau, ką valgyti pasigamini – tas, tegu, pats ką pasiorganizuoja.

Neverta skirtis jei yra tik tokie nesusipratimai kaip netvarka ir pan. Na, tik zinoma, galbut galima kazkaip pasidalint darbelius

O svarbiausia kaip nare busliene parasete – jaustis laimingai

Perskaiciau daugelio pasisakymus…..Dekui Dievui, kad maniskis visiskai ne toks kokiu cia daugelis. Palyginus su minetais vyrais maniskis – angelas Maista pats gamina, tvarkosi, dirba, vaika priziuri….Visa tai daro su mielu noru, jokiu bumbejimu ir panasiai.

Cia matyt kaltas ir tevu auklejimas, jei vyrai nesugeba apsitvarkyti ir pan.

Pastebejau tik tai, jog kuo didesnis mamyciukas – tuo daugiau aplink ji zmona sokineja (cia is draugiu pavyzdziu). O peraukleti suaugusi zmogu vargu ar imanoma

Tad persasi isvada – geriau jokio, nei toks paskui kuri, kaip maza vaika teks lakstyti, visad but nepatenkintai ir t.t.

turiu as ir toki geri namuose,kartas galvoju ar tikrai man vyras reikalingas valgyti isvis negamina,nemoka ar tingi kas ten ji zino,praeita syki kazka sildesi puodai prisvilo.patinka namuose,kai tvarkinga deja,prisideda metuose pora kartu issiurbia.ant mano peciu maistas,didziuliai namai 300kv,aplinkos tvarkymas,imone dar turiu,tai i lova be 2 nakties neatsigulu.pradejo bambeti,ko as su juo nemiegu,naktimis duoduos,sako jai nepasitaisiu ,skirsis vienu zodziu marsietis maniskis

pas mane tas pats tiesa, paskutiniu metu kazkaip pradejo paklusti ir namus issiurbia, daiktus surenka

‘Kaip š.. ant šakės’=]] geras, nesu tokio girdėjus, labai vaizdingas

kaip suda ant sakes linksmai rytas prasideda

FILOSOFIJA Visais laikais, kiekvienoje šeimoje moteris turi savo atskirą kambarėlį, kur ji ilsisi nuo vyro ir vaikų, linksminasi… Nori – pietus gamina, nori – indus plauna…

Pati kalta, ne pati – pats laikas tai keisti. Gali po truputį, gali drastiškai.

Maniškis pastoviai palikinėdavo spintos duris atidarytas. Išsiima ką jam reikia ir palieka taip. Ir gražiuoju kalbėjau, ir piktuoju, niekas nepadėjo. galiausiai ėmiausi tokios taktikos – randu eilinį kartą spintos duris atidarytas., tai atidarau namuose VISŲ spintų ir spintelių dureles, ir išeinu… Kiek pamenu, gana greitai suprato, kame čia reikalas, ir ši problema dingo

Vėliau (čia jau ir sūnui ir vyrui buvo pritaikyta) už išmėtytus daiktus buvau pareiškusi, kad jei dar rasiu ten ir ten, taip ir taip palikta – skris tie daiktai per langą. Ir kaip galvojat? Teisingai – jei jau pasakiau ,tai taip ir padariau. Sūnui suveikė po pirmo karto, vyrui prireikė dviejų. Dabar jie žino, kad jų moteriškė namuose “čioknuta” kaip reikalas, ir jei jau ji pasakė, kad padarys kokią nors beprotybę, tai vadinasi taip ir bus. neberizikuoja.

Pastoviai abu mėgdavo nusiauti kojines taip kažkaip, kad jos į gumulą susisukdavo. Aš jas bombomis vadindavau. Reikia skalbt, o ten dar dirbk papildomai, kol jas išverti. Daug kartų prašiau, kad taip nedarytų, kol galiausiai neištvėriau ir pasakiau – kiek skalbinių dėžėj rasiu bombų, tiek jų ir neskalbsiu, tegu guli nors ir šimtą metų. Kai pritrūksit spintoj kojnių, nueisit, išbombinsit viską ir vėl turėsit. Pasitaisė. Tiesa, neilgam, šį būdą vis kartoju ir dabar

Daug čia prirašyti galima. Jūs atraskit, kas Jums tinka Sėkmės