pakelk galva,bandyk tvardytis ir biski atkersyk jam

reiskia neberupi tu jam..

Nurimk. Niekas neįvyksta šiaip sau. Paliko, vadinas buvo kažkokia priežastis. Protingas žmogus pasakytų, kas buvo ne taip, ar kas šiuo metu vyksta jo gyvenime, kad tu jam tapai staiga niekuo. Reiškiasi ir nebuvai tokia svarbi, kad taip lengvai nustūmė ir dabar dar demonstratyviai tave skaudina. Susiimk. Pagalvok, ar toks žmogus vertas tavo ašarų? Taip, žinau, skauda labai, ypač jei tai buvo pirmoji didelė meilė. Praėjau tai. Išgyvenau kažkada, nors taip pat žemė siūbavo po kojom. Būk išdidi. Nesižemink, nesivaikyk jo – nesuteik jam dar daugiau malonumo. Ir nesistenk prisikviesti į savo anketą 1000 vyrukų – tai tik dar kartą įrodys jam, kad jis tau daug reiškė, ir tu jam bandai keršyti. Žinai, koks pats geriausias kerštas? Rūpinkis savimi. Mylėk save. Puoselėk savo išvaizdą ir vidų. Susirask mėgstamą užsiėmimą, tobulink save. Atmink, jam bus skaudžiau, jeigu tu susirasi vieną vaikiną (užteks patikimo draugo, kuriam gali pasipasakot – nebūtina desperatiškai ieškot meilės pakaitalo), nei anketoje turėsi jų 1000. Smagiai leisk laiką su draugėmis. Publikuok smagaus ir turiningo laisvalaikio nuotraukas feisbuke. Parodyk, jog gerbi save, esi išdidi ir gali apsieiti be jo. Žinau, viduje labai skaudės. Ir gal ilgai. Man reikėjo poros metų, kad galėčiau priimti kitą žmogų ir dar dvigubai daugiau, jog užmirščiau savo nelaimingą pirmą meilę. Bet visa tai užgrūdina, patikėk. Ir vėliau džiaugsiesi, jog išsiskyrei su juo anksčiau, o ne tada, kai galėjo saistyti šeima, vaikai. Stiprybės tau

Neparodyk jam savo skausmo,jis to tikrai nevertas eik pries ji iskelusia galva,jis nori matyti tavo silpnuma,tam.kad jaustusi stipresnis,o kam to reikia? tau? nemanau…buk stipri,to tau ir linkiu

O tu ir nevaidink, kad nieko nebuvo. Buvo… Tai tavo patirtis… Paliko? Aciu dievui…. Jis taves nevertas…. Skauda? Praeis… neuzsiciklink ir bandyk gyventi toliau. As tavo vietoj i savo facebooka prisikviesciau dvigubai daugiau bernu. Tegul paspringsta… Bernui nieko nera baisiau uz tai, kad tu ant jo dejus…

As, kai mane paliko ,ta pati vakara nusiausiau i kavine pasitusint, pamates pasiuto, ir keliais atsliauze sakydamas ,kad negali ziuret, kaip as su kitais… Paprase, kad grizciau… As gryzau……..ir paskui AS ji PALIKAU… Laiminga be galo…

Dabar as istekejus, bet uz kito. 10 metu kartu gyvenam. 2 vaikiukai, o tas mano PASAKU PRINCAS iki siol vienas, bet su pilnu facebooku graziu merginu…

nezinau, kuriam cia is musu labiau pasiseke. Tuo metu man irgi atrode pasaulio pabaiga… kad negaliu gyvent, kad myliu

bet pasirodo galiu

ir visai neblogai…

buckisss2 kiek jums metu?

Laikas tikrai viska gydo, “prastumk” su draugem kaip nors ateinancias kelias dieneles o po poros savaiciu bus kaip nieko nebuve , dziaugsiesi toliau gyvenimu. Negalima saves “paleisti”, reikia tau susiimti. Galbut esi labai jauna kad taip rasai, nezinau, bet skamba kad labai silpna esi. Turetum sau irodyti kad tu gali gyventi savarankiskai.

laikas gydo visi tai praeina, pamatysi – prisiminsi viska su sypsena ir net sirdele nesuvirpes

o kolkas susirask veiklos, kuo daugiau buk su draugem, visos patvirtins kad tai labai, labaaai padeda

aisku kad susirasi geresni, reiskia taip turejo buti, ir geresnis vaikinas bus, bet reikia ne verkti o prasmingai gyventi daryti gerus darbus, ir tau bus atsiliginta

jei paliko ir dar visas tas panas susikviete,tai tikrai nevertas taves,pasaulyje yra tikrai geresniu…

Nerasi – irgi gerai…;D blemba,toks jausmas,kad turėti vaikiną svarbiausias dalykas pasauly…;D Net juokinga…

Susirasi geresnį