Bliamba, aišku įmanoma!!

ėjjj, ciku, nusiramink.

Žinau tą jausmą, atrodo širdis iš skausmo iškris pro gerklę. Jei tikrai jį mylėjai, tai bus sunku pirmą savaitę, antrą, bet po truputį lengvės tas skausmas. Tą skausmą pasidalink su geriausiom draugėm, galų gale pasiguosk mamai. Savaitgalį išeik kur, stenkis negalvot apie tai ir jokiu būdų nesižeminti. Jei paliko jis ir jei dar myli tai tikrai bandys susigrąžint tave. O dabar svarbiausia susiimti į nagą ir neparodyk jokių būdu, kad kankiniesi dėl jo. Sėkmės!

o dieve… Istorija kartojasi… Man irgi 18 buvo… 5 metus draugavom. As tau rimtai sakau – PRAEIS.

pradzia sunki, reikia sukandus dantis isgyventi, issizliumbti…bet tik tyliai, kad jis nematytu ir negirdetu… nesuteik tam chamui daugiau malonumo… TU VERTA DAUG GERESNIO> isikalk tai sau i galva.

Meile, kaip liga… Dabar tau sunkiausias periodas… Pasveiksi…. Po to tik juokas ims is saves… PATIKEK…

Jei galvosi, kad toliau bus blogai ir liudna,- tai taip ir bus. Niekas nevyksta siaip sau, ir zinok, kad gyvenimas viska delioja taip, kad zmogui butu kuo geriau. Vadinasi taip turejo buti. Zinok, kad kai vienos durys uzsidaro, atsidaro langai Tau tik 18-ka, naudokis visom galimybem: mokykis, turek daug draugu, rupinkis ir mylek save O su laiku, atsiras ir tas vienintelis, pamatysi!

As jau kazkada kazkur rasiau vienai merginai, kuria istiko tokia pati situacija, kaip tavo.

As po 7.5 metu draugystes issiskyriau su vaikinu, tiksliau, jis mane paliko. Kai dabar pagalvoju, ir aciu Dievui…Geras jis buvo, mylejo mane, tada atrode, kad pasaulyje daugiau niekas neegzistuoja, tapau apatiska viskam, niekas nebebuvo idomu, tik geriau ir rukiau, sukudau iki 48kg is depresijos, atrodziau klaikiai, savaite sedejau namie ir zliumbiau….gaila buvo visko, kartu praleisto laiko, atostogu, su tevai sutariau idealiai, zodziu…kaip mano mama sako, kas vyksta, viskas tik i gera…taip ir buvo, po 6men sutikau savo pirmaja meile, po 15 metu issiskyrimo….dabar esame kartu, auginame sunu, esame susituoke ir be galo laimingi…

kai pagalvoju, turbut viskas taip ir turejo atsitikti, dabar net neisivaizduoju gyvenimo su tuo buvusiu…esu labai laiminga, kad pasukome skirtingais keliais…jug jei to nebutu atsitike, as netureciau salia mylimo vyro ir savo mazylio…

viskas susitvarkys, esi dar jauna mergina, tau visas gyvenimas pries akis , sneku dabar kaip mama bet tai yra tiesa, laikas geriausias gydytojas, As po issiskyrimo pradejau sportuoti, drauges palaike, svarbiausia neuzsisedeti namie ir neuzsisklesti, o kazka veiki…rasai, kad jis i FB prisikviete panu….nu ka as galiu pasakyti, malalietka…o tu ne tam FB sedek ir depresuok, o iseik i zmones, bendrauk su naujais zmonemis, pradek sportuoti, uzsiimk kitokia tau priimtina veikla, lankyk drauges, per koki beta.lt nusipirk masaza, ar abonenta i sporto kluba, ar siaip kokia grozio procedura…gyvenk, dziaukis gyvenimu, buk linksma ir pamatysi, kaip salia taves prades atsirasti taip pat linksmi, geri zmones…

O ka tu zinai, gal likimas tave apsaugojo nuo didesnio pergyvenimo….gal jis tau butu uzstates vaika, ir po kokiu 2 metu palikes jus abu…va tada tai butum kruvinom asarom verkus…o dabar…auksciau galva, susitempk, krutine i prieki ir pirmyn…

Merginos tau pataria ir sako, kad jis buvo pašlemėkas, o tu vis tą patį “Skauda, bloga, sunku”… Visos tą patyrė, ne tu pirma, ne tu paskutinė. Tavo teisė ir toliau verkšlent, bet patarčiau susiimt, imtis naujų darbų ir mylėt save. Ateina pavasaris, pradėk naują gyvenimą! Puiki proga tam.

Saule viskas yra gerai,bus geresnis

Nesubrendęs tas tavo vaikinas. Jei ir vienmetis, tai išvis mažvaikis dar, ko iš jo ir tikėtis…

Susiimk, po velniu…Dauguma musu patyrem issiskyrima, ir naturalu, kad kai draugauji su zmogum ilgesni laika, manai kad jis TAS vienintelis. Priimk sita patirti kaip pamoka, kad niekada nereikia lakstyt vyrui is paskos, visko del jo paaukoti ir nuo jo priklausyti, nes didele tikimybe, kad jis tik nusivalys kojas i tave, kaip i grindu skudureli ir paliks, o tu liksi be nieko. Esi dar jauna ir garantuoju, kad neilgai trukus sutiksi kita, ir numosi ranka i buvusi.

gyvenime nieko nėra nepakeičiamo, net vaikino

Linkiu “susiimti į rankas” ir kitaip pažiūrėti į gyvenimą, juk ne pasaulio pabaiga. Pagalvok, kad esi sveika, jauna ,turi draugių, tėvus,artimuosius,tau viskas prieš akis.

Nereikia žemintis,nejau esi niekam tikusi nevėkšla, jis tebūna tavo praeitis,susikurk savo svajonių ateitį.Sėkmės

visos tai patyrem, visos issikapstem ir tikrai geresnius susiradom ramiai.svarbu nesizeminti, nes kitaip po daugelio metu ir gailesis ir galvosi “ko as lindau tam durniui i akis”. savigarba tavo turtas, kuri lydes visa gyvenima