manau, kad “diplomas” musu visuomeneje ispustas dalykas – grazus priedas prie gyvenimo …. ( pati turiu diploma – studijavau tikrai labai faina dalyka, ir ne lasiuku nesigailiu 4,5 domejusis sava sritim ).

Turiu drauge , kuri yra pati paciausia – ir deja diplomo neturi … nu vat kazkaip jai gyvenimas nesisypsojo … ir del to kad ji neturi diplomo – ji mano akyse visai nera prastesnis ar kvailesnis zmogus…. anaiptol, labai gabi ir protinga mergaite

ir pvz mano pussesere… ji pradejo studijuoti … po pusmecio mete viska … ir sekmingai turi savo prekybos versliuka…. dirba-uzdirba … ir net darbuotojus 4 turi !

Sovietmecio mentalitetas – po mokyklos BUTINAI kur nors stoti. Daug neapsisprendusiu stoja belekur, nes jaucia spaudima is giminiu. Kas, kad i ta, daznu tokiu atveju, kone beverti ir neapgalvota diploma, bus sukisti nemazi pinigai, svarbiausia – jis BUS ir kabes pas tevukus ant sienos. Nu gi kam to reikia, lyg ir sau ateiti statom?

Skandinavai daznai baige mokyklas iskart ieskosi darbo. Vieni is ju padirbe pora metu, pasitaupe pinigu ir igave patirties pradeda studijas, kiti- lieka darbuotis. Cia svarbiausia patirtis ir noras, ne diplomas.

bet musu visuomene vis gi pripazinkim, jiems reikia to diplomo… kur darbinies, net koki paprasta darbeli klausia issilavinimo, bent aukstesniojo nori, neturi ir vsio. Pagrindinis dalykas palieka tas diplomas ir neisaiskinsi, kad gal pinigu neturi tiems mokslams, o esi protingas ir sugebi dirbti taip pat kaip kiti

Na,labai priklauso, kurioj srity. Iš tikrųjų, nemažai darbdavių stengiasi įžvelgt tai, ką žmogus iš tikrųjų sugeba. Asmeninė ir pažįstamų žmonių patirtis