Tikiu, bet labiau savo tikejima turiu, i maldos namus jokius neinu, meldziuosi kiekviena vakara pries miega.

Pas mus i mokykla tie vienuoliai atvaziave buvo kelis kart, tai malonus zmones labai. Palaimino mane

Dievui nesvarbu kokiu vardu į jį kreipias.

taip aš ir sakau kad kaip jį pavadinsi tai tavo reikalas žmogau, faktas tas kad jis egzistuoja

Visi zmones ir tiki i viena Dieva, tik ji suvokia ir atvaizduoja skirtingai Cia mano nuomone tokia.

tikejau, tikiu ir tikesiu nes Dievas yra man – ABSOLIUTAS.

ten nebuvau, bet buvus daugybeje panasiu vietu. Esu laiminga, kad Dievas su manimi visur ir visada. Aciu JAM uz tai

Papasakokit

Aš į religiją žiūriu kaip į filosofiją, kuri padeda gyventi. Mano pažiūros yra įvairių konfesijų, mokslo ir filosofijos samplaika, dėl to bet kokie nauji dvasiniai požiūriai ar gyvenimo būdai man yra įdomūs, nes padeda atrasti vis kažką naujo ir įrašyti į sukauptos gyvenimo išminties kolekciją Sykį buvau bažnytėlėje su panašia aura, kaip čia aprašėt, labai gilų įspūdį paliko. Norėčiau ten dar kartą sugrįžti

Siaip Kaune nebloga vieta yra Sv.Gertrudos baznycia, kai buvo labai sunku ten ejau, apkabinusi kryziu zliumbiau, uzdegiau zvakute uz save ir man tikrai palengvejo… Sako,kad Pazaislio vienuoles irgi labai padeda zmonems ir yra malonios Siaip butu labai smagu pas siuos vienuolius nuvykti

o kada galima pas juos važiuoti? tik tam tikru metu ar betkokią dieną?

Aš irgi tikiu. Didžiuojuos ir dėkoju tėvams , kad jie mane atvedė į bažnyčią ir leido pažinti Dievo mokslą. stengiuos kiekvieną sekamdienį lankytis bažnyčioje. Giedu bažnyčios chore, skaitau skaitinius ir greit būsiu oficialiai priimta į jaunąsias Caritietes. O apie tuos vienuolius sudominot, reikės daugiau pasidomėti

aš nepriėjus nė vieno, tačiau Dievu tikiu.

O kaip visa tai vyksta? Gali važiuoti bet kada, ar būtent kažkokiu metu? Reikia prieš tai pasiskambinti? O tiksliau, kaip visa tai pamatyti

Patarčiau per Velykas, nes tokia šventė pati pačiausia. Visi vieningi, kaip šeima, besišypsantys. Nusivežiau ten draugą šiais metais, tai jam labiausiai įstrigo tas, kad kai vieni kitiems linki ramybės, visi vieni kitiems spaudžia rankas, žiūri į akis, ir toks nuoširdumas…Gal 50 žmonių spaudžiau rankas ir linkėjau Kristaus ramybės. Tada supranti, kad mes visi esam tie patys žmonės, ir visai nesvarbu, kaip tu rengiesi, ar turi kokių negalių, svarbiausia žmogaus vidus, bet kaip sunku iš išvaizdos nespręsti apie žmogų… Žinoma, tik pabendravęs supranti, kad žmogus toks gražus vidumui.



Štai čia vienos panelės blog’as paskaitykit

Neigti tai ko nesi patyręs ar išgyvenęs neišmintinga. Nepatyręs skausmo gali jį neigti, laikyti tai tik sąvoka, neegzistuojančiu dalyku, bet tai nereiškia, kad tai neegzistuoja, tu dar tik jo nepatyrei. Tapatu ir su Dievu, kad išpažintum Dievą turi pats jį patirti, patirti tą pripildančią, palaimingą meilės būseną. Daugelis save laiko tikinčiais, yra pakrikštyti, lanko pamaldas, eina išpažinties, bet tik nedaugelis yra suvokę kas yra Dievas.

Pažiūrėkit: Nuostabus vienuolis pasakoja apie visų religijų esmę

Pažiūrėkit-

Čia jų puslapis, ten dešinėje šone yra parašyta kada vyks stovyklos. Artimiausia tikriausiai vasarą. Kažkada norėjom su sese pas juos užsukti, paklausti, ar kartais nesutuokia porelių, bet nieko neradom,, nes jie buvo į Kauną tą dieną išvykę, tad geriausiai yra pasiskambinti jei norit nuvažiuoti tarkim su šeima. Tam tinklapyje parašyta, kada jiems ptogiau atsakyti į skambučius, nes jei ne tuo metu skambini, tada įsijungia pas juos atsakiklis. Ir neišsigąskit, jei atsilieps vienuolis(vyriasusias) jis turi akcentą ir galit nesuprast ką šneka, bet jis pats tai žino,kad ne visi jį supranta. Tai jis vienintelis,kuris nelabai aiškiai šneka.