Su tuo Dievu, manau, daug kam yra panašiai kaip su Kalėdų Seneliu. Ateina laikas, kai visiems išdidžiai aiškini: Kalėdų Senelio nėra, aš tuo netikiu, aš jau didelis! Bet kuo didesnis darais, tuo labiau imi suprasti, kad klydai. Nes dabar jau žinai, kad Kalėdų Senelis yra. Tik gyvena ne Šiaurėje, o žmonių širdyse. Susigrąžinti tą paslaptį ir stebuklą yra nuostabu, to visiems ir linkiu

Tik ateizmas

Jei dar kas einate į mokyklą, tai galite pakalbėti su tikybos mokytoja, galėtų juos į mokyklą jūsų pakviesti, pravesti tikybos pamoką.

tikiu, meldziuos, lankaus baznycioje. sudominot, reikes pasidometi tais vienuoliais

Vienuolio pasakojimas apie Dievo apvaizdą:

Tranzavau iš Kauno į Baltriškes. Ir stovėjau tokioj blogoj vietoj, nes man nieks nestojo, ir jau vieną akimirką pagalvojau, kad reiks grįšti su autobusu, bet vis dar laukiau mašinos. Man sustojo policininkas, bet jis sako, kad važiuot jam liko labai nedaug, bet aš vis tiek paprašiau važiuoti su juo kartu, nes ten kur aš stovėjau labai bloga vieta. Įlipu į mašiną, vyras toks su pilvuku, ant žemės žaibas (alaus butelys) guli ir mes pradedam kalbėti. Policininkui yra nesuvokiama, kaip mes galime gyventi be šeimų, celibate, jis nesupranta, kaip galima neturėti žmonos. Aš jam aiškinu, kokia yra Dievo meilė, kad ji atstoja žmoną, nes tikėjimas pripildo labai daug meilės ir džiaugsmo. Tada jau policininkui reikia nusukti kitur, todėl, kad jis manęs nepaliktų vieno, pradeda stapdyti mašinas. Sustabdo vis ir klausia kur važiuoja, ir vienas vyras važiavo link Utenos. Policininkas pakalusė ar jis gali pavežti mane. Vyras sutiko, ir mes pradėjome važiuojant kalbėtis. Tas vyras buvo kariškis, jis kaip tik ruošėsi į Pakistaną, todėl labai daug turėjo man klausimų apie gyvybę, apie pomirtinį gyvenimą. Po pokalbio jis man buvo labai dėkingas.

Taigi, vienuolis papasakojo Dievo apvaizdą, tai kaip pasireiškė Dievas per kažkokius dalykus. Juk vienuolis galėjo vykti su autobusu, bet vis dėlto tranzavo ir buvo naudingas žmonėms.

Netikiu, nematau reikalo, tiesiog man tai nelabai logiška aplamai. Čia dar kažkas rašė, tik juo vienu galiu pasitikėt, kaip galima pasitikėt kažkuom kurio nėra, nu nebent jis tavo širdyje : )

Labai patiko vienuolės žodžiai, ji sako: aš tikiu, kad pomirtiniame gyvenime taip gera, kad ten tokia šviesa, toks begalinis lengvumas. Ir ji tiki, kad kai mirs ir nužengs pas Dievą, jis paklaus tik vieno: ar tu mane mylėjai?…

Ta prasme, ar tu gali pasitikėti savo draugu? Juk, kad ir koks jis geras, niekada nežinai ar neišduos, ar pasiaukos už tavo gyvybę? O Dievas visada bus su tavimi, tik kažkodėl mes jo pagalbos prašome paskutinę akimirką, kai būna sunkiausia. Juk jis per žmogų – Jėzų mums pasirodė, kuris mirė už mus, paaukojo savo gyvybę,o niekas kitas tikriausiai to nepadarytų. Todėl gali tik juo vienu pasitikėti

netikiu. nesimeldžiu.

Agnostike

Tikiu. Kai tik grįžtu į savo gimtąjį miestą einu į bažnyčią, giedu chore.

Būtent šitam vienuolyne neteko būti, bet pabuvau nerealiam vienuolyne Vokietijoje. Gaila, uždaras vienuolynas, tai ir su vienuolėm teko labai mažai pabendrauti, nors viena buvo ir Lietuvė.

Netikiu, nesimeldžiu. Mylėt ir be Dievo moku.

Tikiu, meldžiuosi nelabai tikiu pačia bažnyčia, nuodėmių išpirkimu ir panašiais įvairiais realigijos primetimais,bet pačiu Dievu 100 proc tikiu

Tikiu,visada meldziuosi pries miega.