Atsiduodu kritikai (pabaiga)
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Galbūt pamenat “Gašliąją istoriją”… taigi grįžtu su trenksmu.
Gyveno kartą mažas berniukas, kuris mylėjo didelius lėktuvus. Berniuko vardas buvo nekažką – Juozapotas. Todėl dažnai gėdydavosi ir prisistatydavo tiesiog Juozuku. Kartą atsitiko nelabai geras dalykas, tėvas pavadino jį Chosefinu. Berniukas ne juokais sutriko ir pabėgo į laukus. Lankose sutiko seniai matytą pilotą Aleksą. Aleksas dažnai kliedėdavo apie visokius skrydžius į šiltus kraštus, o Juozapotas tikėdavo tomis nesąmonėmis. Susėdo abudu po ąžuolu, Aleksas tarė:
– Žinai ką?
Vaikas vėpsojo.
– Visai norėčiau sukonstruoti lėktuvą. Atsibodo valdiškais skraidyti. Pradėsim konstruoti rytoj nuo aušros.
Juozapotas labai susidomėjo. Plojo rankom nekantraudamas. Tačiau neturėjo išmonės, kaip pabėgti iš įskaudinusio tėvo…
Juozapotui dešimt metų tekste nurodyta.
1. Na šunį ir jo uodegą paminėjau, nes tokia džiaugsmingas rytas atėjo, išsilaisvino iš tėvo, prasidės darbai, ir tuo pačiu kontrastas nuotaikai, staiga vėl nuotaika sugenda dėl lakūno atžagarumo. Staigi nuotaikų kaita būdinga mano kūrybai.
2. Vinis paminėjau, nes parodė, jog tėvas tik dėl jų sunerimo, o ne dėl pačio sūnaus, ir tai tik trumpam.
3. Košę darė tai dar nenorėdamas išspirti, juk išspyrė tada, kai Juozapotas nemandagiai su juo kalbėjo.
4. Padėjo užaugti reiškia, kad ne pernelyg daug dėmesio skyrė auginimui, o prisidėjo, na taip kaip galėjo. Vaikas augo labai savarankiškai. Be to, senesni laikai, greičiau subręsdavo.
5. Šlakelis – tai matomai, kad tokį problemų sprendimo būdą matė iš tėvo, bandė greitai suaugti, o pas kaimyną ėjo, nes pas tėvą bijojo.
Vėl rugiai prie kažkokio bedugnės lauko?
Labai daug stiliaus klaidu, todel sunku suprast
Aišku, aišku…
Kokia pamokanti istorija
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
