Aš sutikčiau, kad galima sudrausminti vaikus, bet tik tuo atveju, jei jie kažką asmeniškai tau blogo padarė – pastūmė, atėmė telefoną, pasiuntė… Va tada ne tik galima drausminti, bet ir reikia, ir taip, kad vaikų tėveliai matytų ir girdėtų (aišku, ne taikant fizines bausmes). Maža ką, gal gėda už savo angeliukus pasidarys.

Puiku, kad Jums tai pasiteisino ir užteko to vieno karto.

Bet kalbant apie sunkaus charakterio, išlepintus ir nuolat isterikuojančius vaikus, tas tikrai jiems nepadės..

as manau kad visi mato kas aplink darosi ir jeigu nieko nesako tevai, nieko nesako draugai ir namu seimininkai, kodel jus viena turetumet reiksti pretenzijas ir savo nepasitenkinima. kiek metu tam vaikui kad is isterijos apsislapino? 1 metas? du?

Neskaiciau visko,bet jei netaktiska uzsiminti,tai gadinti isterikomis svente seimininkams taktiska? Ne is blogos valios,nieks negime mokedamas,yra tiesiog tevu be supratimo..Beabejo jei seimininkams gerai,kistis sveciai neturi teises,bet jei tai visus trikdo,ne moralizuoti,bet pasiteirauti,kaip su vaikais tevai leidzia laisvalaiki kokia literatura ar poziuriu vadovaujasi aukledami ir ramindami vaikus,turetu susiproteti,o gal net linke bus pasitarti ir idomi tema issirutulios su abipuse nauda,niekad negali zinoti,tiesiog tai neturi buti priekaistas,buna ir sunkiu vaiku.Kitu atveju,gal jiems geriau pas mociute pabuti,kol vyksta pobuviai suaugusiems,be programos vaikams.

Iš šalies žiūrint, situacija tikrai kebloka, ne tiek dėl nevaldomų vaikų ir jų tėvelių, kiek dėl to, kad viena šeimyna (tiksliau du vaikai) verčia sumautai jaustis visą pulką suaugusiųjų ir niekas nieko negali padaryti (tiksliau gali, bet nedaro). Gal iš tiesų po tokios vienos ar kelių pastabų teks atlaikyti mamytės pykčio laviną, bet, visai tikėtina, kad ji pasidarys išvadas ir/arba aplinkiniai taip pat drąsiau pradės reikšti pretenzijas. Kas gal ne į naudą mamytei, bet į naudą visiems kitiems (ir vaikams taip pat – jie turi matyti savo elgesio pasekmes, jei jau tėveliai nemoka jų parodyti).

Kiekvieno skirtingas požiūris. O beržinė košė yra gauna ne šiaip sau ir vaikas nėra talžomas iki nukritimo, tad neperdėkite gerbiamosios.

“bet yra gerokai sveikiau besivystančiai vaiko asmenybei ” Labai bus sveika, kai vaikas užaugs isterikas.

Sėkmės tokioms mamos ir tėvams

Aš Jums pritariu. Man atrodo, kad itin svarbu, koks yra to diržiuko vaidmuo. Prisimenu savo vaikystę – gaudavau diržiuko ir tai sukeldavo ne baimę ar pyktį, o gėdą. Po vieno pliaukštelėjimo jau nesinorėjo ožiuotis.

Nes _kažkas_ turi pasakyti, kad karalius nuogas ir sustabdyti visą šitą absurdišką situaciją. Kodėl tai negalėtų būti temos autorė? Jai trukdo, jinai pasako, kad jai trukdo. Ir tai tikrai nėra (nebus) didesnis šventės gadinimas nei apsišlapinęs nuo isterijos vaikas.

o kokio amžiaus tie vaikai? Nu mano sūnui irgi buvo toks etapas – nėjo jokiais būdais susišnekėt, daro savo ir viskas… tik tiesa sakant aš jei ir einu kur su gera kompanija tai tik be vaiko, nes ir man norisi atsipalaiduoti ir joks poilsis kai reikia savo vaiką tramdyti arba žiūrėti kaip svetimi tai daro… tėvai turėtų būt supratingesni, nesivesti ten vaikų kur tiems vaikams neįdomu bus… kiek pamenu mano tėvai į jokius baliukus manęs nesitemdavo. ir man tiesa sakant buvo puiku nes kiek pamenu kai būdavau maža tikrai man ten nepatikdavo nebent būdavo daugiau vaikų ir mes tada kažkokiais žaidimais užsiimdavom.. o šiaip patarčiau nesikišti… taip iš šono atrodo – man buvę irgi tragiškų situacijų kitų akivaizdoje… ir vertinu tai, kad niekas nesakė nė žodžio ir nepuolė drąskytis… o va vaikas paaugo ir baigėsi pamažu visos tos nesąmonės… dar beje stebiu ir gatvėje vaikus ir kiek teko matyt – viskas žiauiria žiauriai panašu… patarčiau ne su tėvais o su šeimininkais pašnekėti tik žinoma labai gražiai, nepuolant ir bandyti rasti kažkokį kompromisą… kažkada turėsit gal savo vaikų, pamąstykit kaip jūs jaustumėtės jų vietoje…

Autore, o Jums išsakius pastabą, kaip pati minėjote, tėvai greičiausiai puls į akis – ką siūlau, nekelti tono ir nepulti atgal, ramiai ir mandagiai viską paaiškinkite. Sudrebinsitę žemę po kojų šiek tiek, gal įžeisite ir ta kritika bus užgožiama pasiteinimais, aiškinimais kažkokiais.. Juk niekas nepripažins savo klaidų, kai svetimas kalba apie svetimus vaikus. Bet jau kaip ir minėjau, tikrai priversite susimąstyti. Lai keikia Jus mintyse už tai, bet neturite taikstytis su tokiomis nesąmonėmis. Pati paklauskite tėvų, kas geriau, pasistengti dėl vaikų, kad jie augtų ramiai, gražiai, be isterijų, pykčio ir nepagarbos, ar geriau, kad visi tylėtų, bet mintyse galvotų, kokie baisūs vaikai ir kokie nerūpestingi jų tėvai?

Manau ne Jūs viena pagalvojote taip apie šią nemalonią situaciją. O šypsotis ir apsimesti, kad nieko neįvyko sugeba visi.. Kartais užtenka kelių taiklių žodžių, kad viskas pradėtų keistis

Taip, visų nuomonės skirtingos, tik kai kurių nuomonės pagrįstos teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, o kai kas vadovaujasi tik “mane taip išaugino” argumentu. Kadangi turiu ir darbinės patirties su “sunkiais” (tiesiog labai nelaimingais) vaikais ir skaičiau tikrai daug, aš nepakeisiu savo nuomonės – bet koks rankos (ar daikto) pakėlimas prieš vaiką yra netoleruotinas.

eina šikt.. jei jau tokio amžiaus tai tada šakės… kažkaip maniau kad mažesni… nu tada jau tikrai tiem tėvam reik tiesiai rėžt į akis… mano vaikui tokios nesąmonės apie trečius gyvenimo metus maždaug ėjo į pabaigą

As tai demonstratyviai parodau kad neapsikenciu su tokiu elgesiu vaiku, per giminiu susitikimus pasakau ojezau tai ar laukiniai esam, Arba pasakau kad jau vaziuoju namo nes nuo triuksmo neimanoma sedet. Seip jau ne vaikai kalti ir ne jiems reik pastabas sakyt, reiskias tevai toki elgesi toleruoja ir namuose, vaiku neaukleja, nebendrauja su jais, gal tarp saves prie vaiku barasi..vaiku nedrausminu, bet isreiskiu nepasitenkinima neatsakingais tevais. Vaikai yra nekalti, o tik atspindis seimos.