isterikai vaikai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Slepiuosi po anonimu dėl viso pikto, nes gal netyčia bus pažįstamų čia, ar net žmonės, apie kuriuos kalbėsiu.
Noriu paklausti, ką daryti tokiu atveju, kai kažkokiam susiėjime svetimas vaikas isterikuoja. Priešistorė – susibūrime ne tokie geri draugai, veikiau pažįstami, atvažiavo su dviem vaikais. Abu išlepę ir nemandagūs, knaisiojosi po svetimas spintas, iš rankų plešia telefonus, maistą mėto ant žemės ir truputi kas, tuoj klykia, kad net ausys raitosi. Iš tos isterijos, jei gerai supratau, vienas vaikas net apsišlapino porą sykių. Tėvai be pasakymo “dar klyksi važiuosim namo” ir vaiko nutempimo į kitą kambarį porai minučių nieko nedarė…per kelias valandas isterijos kilo kelioliką sykių, net migrena man prasidėjo, tad nežinodama, ką daryti, nutariau tiesiog grįžti namo (o tai nebuvo labai mandagu pagal tuometinę situaciją, nes progą šventėm susibūrime). Čia tik viena istorija, tačiau panašiai viskas kartojasi kiekviename susitikime, o jų būna dažnai, nes visi draugai bendri, ir tiesiog susitinkam bent porą sykių į mėnesį, vasarą išvis dažnai, ir tie vaikai konkretūs visiems jau įgrisę, tiesiog nelabai nori pyktis žmonės.
Kaip manot, ar galima duoti pastabą tokiems tėvams – kai nesu jų draugė, jie yra mano vyro draugai, tačiau aš su jais nelabai bendrauju, ir artimesni žmonės jiems nieko nesakė. Pati vaikų neturiu, tad įtariu, jog davus pastabą pasipils aiškinimai, kad neturiu vaikų ir kad neaiškinčiau, bet pažįstu žmonių, kurie vaikus normaliai išsiauklėja ir tokių dalykų nebūna.
nežinau nei ką daryti, nes tie žmonės yra mano vienų draugų giminės, ir susiklosčius aplinkybėms manau, kad teks dažnai jus matyti. Bet aš neturiu jokio noro eiti ten, kur vaikai žviegia be sustojimo kelias valandas. Kiti taip pat nenori – bet draugų nepaliksi dėl to, kad jų giminės tokie.
O gal čia normalu
Labai teisingai užvedate – iš tikro reikia pagalvoti, o kokia kaina visa šita nesąmoninga situacija tęsiasi? O gi suaugusiųjų (ir tų pačių tėvelių) bei, kas svarbiausia, vaikų sveikatos sąskaita. Visi tyli – niekas nesikeičia, o vaikai toliau auga nelaimingi, nes jų tėvai negauna spyrio į sėdimąją kažką keisti.
Negalima, nes ne jūsų reikalas kaip kas auklėja vaikus ir būtumėt labai nemandagi jei duotumėt tokią pastabą. Kultūringas žmogus tiesiog patylės. Juk jums nereikia gyventi su tais vaikais, mažai pažįstat žmones ir nenumirsit porą valandų pakentėjusi. Išsakyti pastabą reikia nebent tada, kai jums asmeniškai vaikas pakenkia – lenda prie daiktų ir pan.
O ir nežinot situacijos, tikrai žinau vaikų kur tėvai ir griežtai auklėja ir bara, bet neklauso jų nors tu ką – ožiuojasi, įkyriai žviegia, niurzga. Lengva šnekėti tiems, kurie turi ramius vaikus – sudrausmina ir tiek. O neklaužadų tėvai ir patys labai pavargsta, nejaukiai jaučiasi kai vaikai išsidirbinėja svečiuose, bet juk nekratys ten ant jų ir nerėks prie visų (kas vaikui dar didesnę isteriją gali sukelti)
Na apie rankos kėlimą tai iš asmeninės patirties galėčiau daug papasakot, bet gal ne ta vieta. Tiesa, manau, kad tokios nesveikos isterijos atveju, pliaukštelėjimas blogiau nepadarytų nieko. Yra ekstremalios situacijos, ekstremalus elgesys, ekstremalios ir priemonės, žinoma, nereikia persistengti ir apskritai, kritiniu atveju naudoti šią taktiką…
pultis tikrai nemanau kad norėsiu, nes abejoju, kad logiški pasakymai tą moterį užčiauptų ar įtikintų, o iki turgaus bobų lygio nusileisti irgi nežadu..manau, kad pati suisterikavusi juokingai pasirodys ir gal susipras vėliau.
bite žinau kokia situacija, aptarta milijoną kartų ir visiems žinoma problema – neauklėjimas. taip pat, ne apie auklėjimą apskritai pastabą duočiau o apie konkrečios situacijos elgesį, nagi gan aiškiai parašiau, nenukrypkit nuo temos.
Perskaiciau ir pagalvojau, kad cia apie mano vaikus yra parasyta Bet mano mazesni, taigi cia ne mes, bet situacija panasi, irgi kelia chaosa…
Visiškai Jums pritariu.
Mano tėvą ir jo brolį seneliai lupdavo už bet kokį netinkamai pasakytą žodį ar elgesį. Tėvas to neperėmė ir manęs nemušė, tačiau mano dėdė ir pats močiutei yra trenkęs, be galo daug agresijos laiko nuo pat vaikystės..
Man atrodo visiškai nelogiška remtis tuo, kas tiko ir buvo veiksminga pačiam vaikystėje, auginant savo vaikus. Juk tai jau yra visai kita šeima, visai kita situacija. Reikia atsižvelgti į vaiką, diržas absoliučiai nėra reikalingas, kad ir kokia situacija būtų, nors ir tėvams atrodo, kad čia jau tragedija, peržengtos ribos ir niekas kitas nepadės. To imamasi dėl to, kad patys tėvai supyksta ir nebeturi kantrybės, kam vargintis, jeigu užplos per šikną ir vaikas nebelys į akis?
O pasistengti vaikui ramiu bet griežtu tonu paaiškinti, ką jis padarė ne taip ir paprasčiausiai pastatyti į kampą, duoti jam laiko pačiam suprasti, kas yra gerai, kas ne, kad susivoktų, kokios netinkamo elgesio pasėkmės bus, tai jau atrodo neįveikiama užduotis.. Aišku, reikalauja daug laiko, valios, stiprybės, bet juk čia yra augantis žmogutis, kaip jam žinoti, koks elgesys yra geras, jeigu jis negauna jokio įspėjimo, yra klaidinamas kai jam visokie saldainiai duodami, kad tik blogai nesielgtų, arba bauginamas diržu. Fiziniu skausmu nepakeisi to, kas mažoje galvelėje dedasi, taip tik dar daugiau neigiamų jausmų sukeliama ir kyla noras keršyti. Juk nebent tik labai ramus vaikas vienąkart taip nubaustas daugiau netinkamai nebeiselgtų, bet 99 proc. vaikų, paragavę diržo vėliau kuria visokius planus, ką čia dar daugiau pridirbus, kad atkeršyti tėveliams, kurie jį nuskriaudė..
Nepykite, bet manau smarkiai perdėjote.
Tai ką, dabar kiekvienas, kuris vaikystėje gavo beržinės košės ims mušti savo artimuosius, žmonas, vaikus ir panašiai ? Nes pagal jus taip išeina.
Čia jau kategoriškai nesutikčiau.
Pati esu gavus rykštės, bet matomai agresyviu žmogumi netapau.
Beje, iš kur čia traukiate tokias statistikas: “bet 99 proc. vaikų, paragavę diržo vėliau kuria visokius planus, ką čia dar daugiau pridirbus, kad atkeršyti tėveliams, kurie jį nuskriaudė” Ar jūs čia pati sukūrėte ?
galiu pasakyt, kad jeigu vaikai gauna diržo ir ne tik diržo į dieną po kelis sykius, dėl to, kad vienas iš tėvų taip išlieja įtampą darbe, netinkamus santykius ar kantrybės stoką – tada suaugę vaikai su tėvais tikrai gerų santykių nepalaiko.
Tai čia yra visai kas kita, kai tėvai duoda diržo už nepagrįstus dalykus, o tiesiog išliedamas emocijas.
tai tėvai randa kaip pagrįst
Gal ir persūdžiau, nes griežtai pasisakau prieš fizines bausmes
Jokiais būdais nesmerkiu Jūsų tėvų, kad Jums diržo davė vieną ar kelis kartus, gal labiau turėjau omenyje tuos, kurie nuolat taip “auklėjami”.
Kiek teko skaityti, žiūrėti laidas apie nepaklusnius vaikus ir jų auklėjimą, dar iš nė vieno, išmanančio visas vaikų disciplinavimo technikas, neteko girdėti, kad fizinė bausmė yra tinkamas sprendimas.
As tai nesuprantu kaip tokie vaikai gali buti. Ar cia tevu nemokejimas nuo mazu dienu su jais elgtis, ar cia vaikai siais laikais pakvaite kazkokie. Irgi tenka matyti tokius atvejus ir baisu tiesiog. Yra teke dalyvauti vaiku gimtadieniuose ( nors vaiku neturim su vaikinu,taciau kriksto vaiku gimtadienis, taigi kviecia ir mus), tai stebina tai, kad dalis vaiku normalus, o dalis kaip is zoo sodo! Rekia, musa kitus vaikus, meto maista, prisikabina prie kokio nors zmogaus ir rauna plaukus jam ir papuosimus ir pn…Kaip ir nepradesi stumti vaiko nuo saves su visa jega ar saukti ant svetimo vaiko,taigi kiti tiesiog sedi pasiurpe ir tiek. O tevai arba nieko nedaro, arba vaikai visiska ignora jiem demonstruoja.. Padalyvavus tokiuose renginiuose atpuola noras vaiku tureti
Mes pvz broli kai auklejom, iskart bendravom kaip su suaugusiu, kai pradedavo zysti iskarto sakydavom ko zyzi, ko nepatenkintas, ko triuksmauji? Ir neturejom niekad tokiu problemu,niekad nekele isteriju nes visad buvo galima susitarti, apeiti jo problemas, isspresti gincus. Kai vaikas mato kad su juo leidziamasi i kompromisus tai ir nebelieka reikalo jam oziuotis. O jei tevai pradeda lupt vaika tai kas cia per sprendimas? Vaikas terorizuotas bus, zinos, kad cia vienintelis budas isspresti problema, atkals kitus vaikus netekes kantrybes ir pasaka be galo..
na aš manau, kad tėvai tikrai per keletą metų gali atrasti jiems ir jų vaikui tinkamiausią auklėjimo būdą. bent jau kad būtų tikri, jog vaikas viešumoj nesielgs kaip laukinis
Nu as uztai tevams ir uzmesciau koki zodi, tai jei sveciuose tokie, tai kas namuose darosi!? Kada ilsites?! Siaubas.. Patys tevai turbut isterikai, kaip galima atbukti nuo to rekimo, suprantu kai vaikas dar nesamoningai ir klykia kai nori valgyt ar skauda kazka, bet kai jau moka pasakyt tokie oziai netoleruojami ir cia tik parodo tevu apsileidima ir neauklejima..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
