Mano vyras – ne vyras
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Vienu žodžiu, bandysiu trumpai paaiškint situaciją, nes pastaruoju metu jaučiuos gana prislėgta, pikta, o draugėms nesinori skųstis…
Gyvename dideliame bute su sužadėtiniu, auginame leliuką. Jis dirba, bet tikrai nepersidirba – namuose būna jau apie 3 val. dienos, o uždirba visgi nemažai. Per visą tą laiką, kol jo nėra namuose, aš spėju sutvarkyti visą butą, padaryti valgyti, prižiūrėti kūdikį, mūsų augintinį, studijuoti ir dirbti (per kompiuterį). Kai jis grįžta, namai blizga, valgyti visada yra daug ir skaniai, na, žodžiu, nėra dėl koo rūpintis. Esmė tame, kad man tiesiog vėžį varo tai, kad jis nei kiek nesirūpina buitimi. Visus darbus, kuriuos aš paprašau padaryti (nes neįstengiu pati arba būnu pavargusi) jis atlieka arba visiškaii atmestinai, arba iš viso neatlieka. Pavyzdžiui, paprašau išsiurbliuoti kambarį. Kai jis tai “padaro”, atėjusi pamatau, kad vis tiek pilna šiukšlių, o jis sau ramiai guli prie kompo. Kai paklausiu, kodėl jis taip atmestinai viską atliko, pasako, kad jam kitaip neišeina, ir, jei noriu, galiu siurbliuot per naują. Nieko nesutaiso, nesiima jokios iniciatyvos. Kai darėmės remontą, viską dariau aš: lupau tapetus, tinkavau, skaldžiau plyteles, lakavau duris ir t.t.. Aš užsakinėjau baldus, buitinę techniką. Gal pusę metų prašiau jo, kad pakeistų perdegusius halogenus. Aišku, jis to nepadarė. Todėl paraudus iš gėdos to prašiau savo tėčio….
Man tiesiog žiauriai nepatinka tai, kad namuose aš esu šeimos galva, o ne jis. Kad aš turiu rūpintis vyriškais dalykais, viską nustatyti, paaiškinti, rūpintis ir pan. Apskritai, jis yra geras žmogus, gerbiantis mane, man visados nusileidžiantis, bet net ir tai man nepatinka – aš noriu, kad jis mokėtų pasiginčyti, tarti paskutinį žodį ar panašiai…
Nežinau, norėčiau kažkokių jūsų nuomonių, gal tai seniai išgvildenta tema, bet man ji tiesiog neduoda ramybės.
Žodžiu, esminis temos klausimas: kaip iš tylaus “čiuvelio” padaryti rimtą vyrą?
Tai klausimas kokiu būdu jis tapo jūsų vyru? Gi gal nebėgote po 1 dienos pažinties tuoktis? Kurių galų su juo vaikų susilaukėte? Ko nesiskyrėte kol laikas? Ko norėjote, kaip elgėtės, tą ir turite
Žinokit, nepatikėsit, bet jis pats kviesdavos ir kartais iki šiol kviečias savo tėvą. Pvz., paprašiau vyro, kad pataisytų lango rėmą klibantį. Tai atsivežė savo tėvą, kuris ir pataisė tą langą, Vos neapsivėmiau iš tokio nemalonaus jausmo…..
Kurkite planus,kaip itraukti ji I veikla,nors mazai tiketina,kad iskart pavyks.
jei zinote,kad buvo toks visada, vargu bau ar pakeisite zmogu, jei jis yra sotus….
Minėjau, kad anksčiau jis irgi buvo toks. Tik maniau, kad kai turėsime šeimą, jis pradės jausti didesnį “vyrišką vaidmenį”…
na tuomet nemanau kad jau ka galesit padaryti, koks yra toks, tenka susitaikyti kad mazgote salia
zinau sita jausma puikei kai reikia laukti pusantros savaites kol ysuks lempute ir aisku ji turi buti jau nupirkta ar vandens ciaupo slangele prakiuruse keisti, pirma nusisukusia ir nunesus y santechnikos parduotuve nusipirkt oi galeciau daug tokiu pripasakoti…. jau koks vyras yra toks…
Aš irgi prie tėvų galima sakyti nieko nedariau, indus gal plovusi porą kartų esu, kambarius esu valiusi, bet labai mažai, jokių užuolaidų gyvenime neplovus ir t.t. Tik kartais valgyti darydavau, kai mane įkvėpimas pagaudavo. Bet dabar aš viską moku, vyras man už maistą rankas bučiuoja, nes skanu, sveika ir pan. Viskas man pavyksta ir rankos nėra iš šyknos. Kodėl? Nes myliu vyrą ir noriu, kad jam su manimi būtų gera. Neturime galimybės kažko samdytis, turime viską patys atlikti. taigi išvada, kad jis jūsų gal ir nemyli dar pakankamai, nes nesistengia.
Veltedis. Pasakyk jam, kad as taip ji pavadinau.
Mes dar nesame susituokę. Su juo susilaukiau vaikų, nes mylėjome ir visgi mylime vienas kitą. Nemanau, kad reikėtų iš karto skirtis dėl tokios problemos, manau, kad ją reikėtų spręsti, Sakau, kaip žmogus, jis yra tikrai geros širdies. Tik va, niekaip neišeina jo bent truputį “perauklėti”. Esu daug su juo apie tai kalbėjusi (atsargiai, nenumušant “ego”. Tačiau, jis, kaip visada, kažką numykia, ir viskas.
tai jei gerai uzdirba, sakykit,kad namu seimininke samdytumetes, tai viska tvarkys, jums bus daugiau laiko dirbti,mokytis ir nepervargti
Žinau vieną tokį, kuris pasikeitė. Pasikeisti privertė gyvenimas, kai pinigų neteko, darbo. Netapo ubagas, bet tapo sunku išgyventi ta prasme. Tai išmoko viską.
O seniai kartu gyvenat? Maniškis irgi buvo nevala, bet jau 3 metai eina kai kartu gyvenam ir keičiasi po biškutį, vis daugiau neprašytas padaro, tik reikia visada tą skatinti geruoju, o ne bloguoju. Bet iš esmės žmogų pakeisti labai sunku, reikia, kad jis to pats norėtų ir būtų pakankamai protingas, kad suprastėtų problemą.
Dabar labai daug tokių vyrų-neūkiškų.Taip.kad labai nenusiminkite,aišku,bandykite įtraukti į šeimos buitinį gyvenimą.Tik,bijau, kartais po tokio “meistro” ,su rankom ir š… išdygusiom , teks mokėti dvigubai.Tai gal geriau tegu jau Tėvelis jo remontuoja?
Panasu kad jis tnginys…kam jam daryti, jei uz ji jus padarysite…
Dėll jūsų siūlymų apie namų šeimininkes – brangios jos, taip, neblogai numuštų per piniginę. Bet ne tik jam, o mums, nes mūsų biudžetas yra bendras, tad tokia galimybė iš karto atkrinta. Aš nesakau, kad man pačiai sunku tvarkytis ir panašiai. Man tai visai patinka, aš laikausi tos nuomonės, kad žmona turi rūpintis namų ruoša, kol neturi rimto darbo, valgio gaminimas man taip pat patinka. Tik, štai, pasigendu to vyriško rimto tono, vyriškų sprendimų, iniciatyvos. Jaučiuos kaip koks direktorius, kuris duoda nurodymus
Nera igudziu.Aplink mane kruvos tokiu vyru. Nekreipkite demesio-negadinkite sau ir jam nervu,,samdykites meistrus is jo pinigu,kad suprastu,kad viskas kainuoja….ir gyvenkite nesigrauzdama!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
