Moteriskas gudrumas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos! Kadangi tema tokioje skiltyje, manau jau nutuokiate apie ka ji bus…. Taigi, su draugu kartu esame ~4 metus. Jau senokai nebe paaugliai ( cia toms, kurios sugalvotu klausti kiek gi mums metu ). Beda tame, jog paskutiniu metu emiau jaustis vienisa, nesuprasta is jo puses. Susikalbeti su juo tapo neimanoma misija. Tapo baisu kanors ir sakyti, nes mano zodziai buna nulydeti jo nepasitenkinimo. Savo laika jis gali planuoti taip, kaip nori- taciau kai jis turi laisvo laiko- as tuo metu neturiu teises nieko veikti. Su draugem praktiskai niekur neiseinu. Vos isejau ir pasiuliau susitikti valanda veliau su juo- atsake, kad tada susitinkam kita diena, kam cia jau siandien vaziuoti pas mane ir t.t. Veliau ta pati vakara gavau zinutes, kad man jau butu laikas namo ( buvo po 9 vakaro ), ko cia bastausi. Buvau jau gryzusi namo ir pamasciau paziureti, ka gi jis atsakytu, jei paprasyciau parvezti? Jis mate, kad lauke pliaupia kaip is kibiro. Parasiau sms- atsakyma gavau “tegu tave parveza su kuo vaikstai”. Labai nusivyliau…. Pasakiau jam tai. Eilini karta likau pati kalta, tik nesuprantu del ko…. Veliau nepaklause nei ar as gryzau nei isvsi jokiu ziniu. O ir as jam nerasau. Vakare sulauksiu skambucio ir isgirsiu morala, kaip jis man nerupi, kad net nepaskambinu ir nepasiteirauju. Jau ne pirma syki panasi situacija paskutiniu metu. Sakyti jam nieko negaliu, nes viska apvercia taip, kad as kalta. Neseniai issilaikiau teises, anksciau gyresi kaip man duos pavairuoti, kad tik greiciau teises issilaikyciau, bet apie tai pamirso…. Gryzinejom namo, jis buvo toks pavarges, kad kelis kartus vos neuzmigo, bet man vairuoti nedave, atsakymas buvo “kaip noresiu, taip ir darysiu”.
Kitos tikrai neturi, tai jau patikrinta.
Surasiau jums siokias tokias situacijas is musu gyvenimo, kad galetumete bent kazka isivaizduoti, nes siaip neisivaizduoju kaip tai apibudinti. Esme tame, kad jis tapo grubokas, demesio isvis nekreipia, anksciau pagirdavo, kad graziai atrodau ar kazka panasaus, o dabar kartais atrodo, jog neegzistuoju. Parduotuvese mielai patardavo, o dabar su juo net nebemalonu tapo eiti. Labai prastai jauciuosi. Supratau, kad neturiu tos “atramos”, “peties”, i kuri galeciau kreiptis. Is jo jokio svelnumo neliko, tik jausmas, lyg bendrauciau su svetimu zmogumi.
Kaip man elgtis? Nenoriu pridaryti nesamoniu, noriu viska isspresti gudriai, taip, kaip mes moterys sugebam.
Zinau, kad sulauksiu patarimu skirtis, bet tai padaryti niekada nera velu, o as noriu pameginti kanors pakeisti, todel busiu labai dekinga, jei pasidalinsite patarimais, gudrybemis. Aciu
man kartais taip norisi, kad tiesiog imtu ir atvaziuotu, tukstanti kartu neklausinejes. jis manes neklausia “ar nori, kad atvaziuociau”, jis klausia “vaziuot ar nevaziuot”. man cia tokie skirtingi dalykai. jauciu, kad vaziuoja vien tam, kad nieko po to nesakyciau.
Autore, pasakysiu paprastą dalyką, jeigu vaikinas klausia kažko, vadinasi, jis jau nusiteikęs tam, kitaip neklaustų. pvz. “ar nori, kad atvažiuočiau” (vadinasi, nusprendė važiuoti), “ar susitinkam šiandien” (planų kitų neturi). nes jeigu jis nenori kažko, tai tikrai nedarys per prievartą ir nesiūlys.
o as taip nustojau daryti vien del to, kad jau pabodo visa laika “noreti”, noriu, kad noretu ir jis…..
Na, gal neįžeisiu, jeigu pasakysiu, vyrams patinka moterys su nuomone. Kaip norit, jaučiatės tuo metu, taip ir sakykit. Geriau jis supyks dėl pačios nuomonės, negu dėl to, kad nuomonės nėra. Visada sakykit, ko norit, ir tai padės ne vien šiuo atveju.
Aš pavyzdžiui, sakau, “kaip nori” tik tuo atveju, jeigu supykusi esu, ir nenoriu kalbėtis
Jioo miglute1 galėtų pasidalint ta moteriška gudrybe su visom gal praverstų ateity
jei jis manes klausia konors ir as atsakau: tai kaip nori tu, jis visada ima priekaistauti, kad jei man nereikia ir nenoriu, tai kaip sau noriu, na toks jausmas lyg nepatenkintas, kad nesakau, jog noriu noriu noriu, atvaziuok! nors tikrai zino, kad noriu ir visada laukiu.
manau, kad as ne viena cia, su tokia beda, todel ir kitos merginos noretu igirsti o ir issiduoti nesinori, nes pastebejau cia forumuose megstama komentatorius pasiepti del ju ankstesniu temu/postu
Nereikia meluoti. Tiesiog nustokit jį persekioti. Sunku, bet reikia gyventi sau ir tada sulauksit iš jo dėmesio Nesisiūlykit susitikt ar kažką, laukit, kol jis kažką pasiūlys, parodys iniciatyvą, pasiilgs bent kažkiek
gaila, taciau artimu draugiu neturiu butent del sios priezasties parasiau cia tiesa sakant cia imanoma gauti tikrai geru patarimu ir net visai tau nepazystami zmones sugeba pakelti nosyte aukstyn
Nu va žinau, kad sunku, bet pavyks, svarbu su savim susitvarkyti ir nepulti skambinti.
P.s. man tokiu atveju viena draugė padėjo. sakė: “jeigu norėsi jam parašyti, rašyk, bet atsiųsk man” gal ir jūs turit tikrai patikimą draugę, kuri norės pabūti pašto dėžute
įrodykite jog esate graži ir galite būti geidžiama kitų
Ilgas liežuvis, kad jį kur, bet tiesa geriau nei melas..
Tai pasiūlius jam susitikti, jūs kaip nors to bandykite išvengti, keletą kartų taip ir atvažiuos su gelėm pats
Iš savo 6 metelių praktikos galiu patarti, kad atsiliepkite taip kaip šaukia, tada viskas greitai sustoja į gerąsias vėžias.
Pabandykite pasikeisti, pabrežkite savo grožį ir moteriškumą
Ot po padu pakišo. Elkis kaip jis, gal susimąstys Nu blemba kas per pasakymas “darysiu kaip norėsiu”, ir tu daryk kaip nori. Paisyk savęs, o ne to šikniaus. Nes dabar jam labai patogu, gyvena kaip nori ir dar vištelę i paskos lakstančią turi…
Beje, aišku, kodėl kiots neturi – kuri gi bus tokia pasiaukojanti, atsisakiusi savęs??? Labiau mylėk save, ir kiti tada pamils
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
