Moteriskas gudrumas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos! Kadangi tema tokioje skiltyje, manau jau nutuokiate apie ka ji bus…. Taigi, su draugu kartu esame ~4 metus. Jau senokai nebe paaugliai ( cia toms, kurios sugalvotu klausti kiek gi mums metu ). Beda tame, jog paskutiniu metu emiau jaustis vienisa, nesuprasta is jo puses. Susikalbeti su juo tapo neimanoma misija. Tapo baisu kanors ir sakyti, nes mano zodziai buna nulydeti jo nepasitenkinimo. Savo laika jis gali planuoti taip, kaip nori- taciau kai jis turi laisvo laiko- as tuo metu neturiu teises nieko veikti. Su draugem praktiskai niekur neiseinu. Vos isejau ir pasiuliau susitikti valanda veliau su juo- atsake, kad tada susitinkam kita diena, kam cia jau siandien vaziuoti pas mane ir t.t. Veliau ta pati vakara gavau zinutes, kad man jau butu laikas namo ( buvo po 9 vakaro ), ko cia bastausi. Buvau jau gryzusi namo ir pamasciau paziureti, ka gi jis atsakytu, jei paprasyciau parvezti? Jis mate, kad lauke pliaupia kaip is kibiro. Parasiau sms- atsakyma gavau “tegu tave parveza su kuo vaikstai”. Labai nusivyliau…. Pasakiau jam tai. Eilini karta likau pati kalta, tik nesuprantu del ko…. Veliau nepaklause nei ar as gryzau nei isvsi jokiu ziniu. O ir as jam nerasau. Vakare sulauksiu skambucio ir isgirsiu morala, kaip jis man nerupi, kad net nepaskambinu ir nepasiteirauju. Jau ne pirma syki panasi situacija paskutiniu metu. Sakyti jam nieko negaliu, nes viska apvercia taip, kad as kalta. Neseniai issilaikiau teises, anksciau gyresi kaip man duos pavairuoti, kad tik greiciau teises issilaikyciau, bet apie tai pamirso…. Gryzinejom namo, jis buvo toks pavarges, kad kelis kartus vos neuzmigo, bet man vairuoti nedave, atsakymas buvo “kaip noresiu, taip ir darysiu”.
Kitos tikrai neturi, tai jau patikrinta.
Surasiau jums siokias tokias situacijas is musu gyvenimo, kad galetumete bent kazka isivaizduoti, nes siaip neisivaizduoju kaip tai apibudinti. Esme tame, kad jis tapo grubokas, demesio isvis nekreipia, anksciau pagirdavo, kad graziai atrodau ar kazka panasaus, o dabar kartais atrodo, jog neegzistuoju. Parduotuvese mielai patardavo, o dabar su juo net nebemalonu tapo eiti. Labai prastai jauciuosi. Supratau, kad neturiu tos “atramos”, “peties”, i kuri galeciau kreiptis. Is jo jokio svelnumo neliko, tik jausmas, lyg bendrauciau su svetimu zmogumi.
Kaip man elgtis? Nenoriu pridaryti nesamoniu, noriu viska isspresti gudriai, taip, kaip mes moterys sugebam.
Zinau, kad sulauksiu patarimu skirtis, bet tai padaryti niekada nera velu, o as noriu pameginti kanors pakeisti, todel busiu labai dekinga, jei pasidalinsite patarimais, gudrybemis. Aciu
pas mus irgi taip pat buvo po 6metu kartu.tada atsirado vaikas, lyg ir vel sulaukiau daugiau demesio, pagarbos.bet dar po metu vel viskas isbleso.dabar esam 10metu kartu, tai isvis buvo baisi krize, atskirai gyvent pradejom, paskui vel susibegom…barames daug, nes man neberodo jokio demesio ir daro viska kaip jam patogiau.Bet is vyresniu poru ismokau, kad tai normalu, kad meile ir aistra isblesta, o tada lieka prisirisimas, draugyste, pripratimas.naujos meiles gali inesti koliones kartu,laisvalaikis kartu.vyram reikia duoti truputi laisves, kad jie pasijustu kaip vaikai, daro ka nori ir kada nori.o zmona visada turi buti seimos zmogus
kazko panasaus ir noreciau tik nezinau kaip visa tai padaryti ir kaip man elgtis.
isvis, esu tokioj busenoj, kad net verkti negaliu, nezinau….. ir tiesa sakant vienas is jausmu, kuriuos jauciu, tai ir yra butent tas, lyg “su manim gerai, bet be manes dar geriau”…
Man ir idomu ka galima butu padaryti
Masciau apie bedas, taciau ju siuo metu jis tikrai neturi :/.
Neziuriu as pro rozinius akinius, neatmetu galimybes, kad tiesiog atsibodau jam. Pasikalbejimai nepadeda, nes kaip jau minejau nesusikalbam ir visviena visur as kalta lieku.
Tebunie, jei ir taip, bet paklausus jo, as sito nesuzinosiu, todel renkuosi galimybe kazka dar daryti, o tada jau bus aisku.
O gal visiem pasaulio vyram pavasarine depresija? Maniskis irgi is proto eina…
na jums siaip ar taip nepavyko susilaikyti…………….
Aš pritarčiau Živilei, vaikinui nusibodo santykiai, arba jis nebijo jūsų prarasti… Reikėtų kaip nors sustrateguoti, kad jis nejuokais dėl jūsų išsigąstų
dabar vyrai labai isigudrine, kaip autore sake, sugeba situacija apversti i savo nauda……
Nu bet rimtai… žiauru toks elgesys…
Gal bėdos kokios darbe, šeimoj, kad grubus tapo? paprastai toks gynybos mechanizmas būna..
jeigu atvirai, aš sakyčiau, kad nusibodo jam santykiai, bet autorė nenorėjo tokio komentaro, tai susilaikysiu.
as paskutiniu metu kiek paskaitau vien cia md, ta pati pastebejau kazkaip nesmagu, kai zmogus, del kurio stengiesi, sitaip elgiasi .
Ar man tik vienai atrodo, kad beveik visi vyrai dabar tokie tapo? t.y…. negerbia moterų?
nieko nuostabaus…..
as patarciau elgtis taip, kad viskas apsiverstu atvirksciai. neleiskite jam buti santykiu karalium, o sau – siekianciajai (palyginimas is “Draugu”. nebukit ta, kuri visad nusileidzia ir rodo iniciatyva. parodykit, kad esat sauni, grazi ir vietoj jo tik panorejusi susirastumet kita, kad rodykit saviverte. elkites salciau abejingiau, neskirkit tiek daug demesio, nesiaiskinkit del savo poelgiu, paignoruokit. neatrasinekit i visas sms, pirma nerasykit. tobulekite, grazinkites, kad jis jusu noretu is naujo. nebukit ta, kuria galima trypti. tada vaikinas supras, kad gali lengvai jus prarasti ir ivertins. neleiskite jam galutinai isikaraliauti, nes veliau bus tik blogiau. zinau keleta tokiu pavyzdziu, bet kai kurioms pavyko viska pakeisti, tai dabar ne jos po padu, o joms
Pas mumis panasi situacija….Nors metus laiko kartu gyvenam….
is dalies su jumis sutinku, is dalies ne. sutinku, kad vyras turi gauti laisves, taip pat kaip ir betkuris kitas zmogus, nes tai nera tavo nuosavybe. as jam nedraudziu niekur iseiti, nesakau, kada turetu gryzti, tiesa sakant jis ir pats taip jau niekur perdaug ir neina.
taciau nemanau, kad meile isblesta, jei tikrai esi skirtas tam zmogui. sakau tai, remdamasi pavyzdziais is savo aplinkos. zinoma, trumpalaikiu kriziu buna visiems, bet tai neturi testis nuolat.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
