Moteriskas gudrumas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos! Kadangi tema tokioje skiltyje, manau jau nutuokiate apie ka ji bus…. Taigi, su draugu kartu esame ~4 metus. Jau senokai nebe paaugliai ( cia toms, kurios sugalvotu klausti kiek gi mums metu ). Beda tame, jog paskutiniu metu emiau jaustis vienisa, nesuprasta is jo puses. Susikalbeti su juo tapo neimanoma misija. Tapo baisu kanors ir sakyti, nes mano zodziai buna nulydeti jo nepasitenkinimo. Savo laika jis gali planuoti taip, kaip nori- taciau kai jis turi laisvo laiko- as tuo metu neturiu teises nieko veikti. Su draugem praktiskai niekur neiseinu. Vos isejau ir pasiuliau susitikti valanda veliau su juo- atsake, kad tada susitinkam kita diena, kam cia jau siandien vaziuoti pas mane ir t.t. Veliau ta pati vakara gavau zinutes, kad man jau butu laikas namo ( buvo po 9 vakaro ), ko cia bastausi. Buvau jau gryzusi namo ir pamasciau paziureti, ka gi jis atsakytu, jei paprasyciau parvezti? Jis mate, kad lauke pliaupia kaip is kibiro. Parasiau sms- atsakyma gavau “tegu tave parveza su kuo vaikstai”. Labai nusivyliau…. Pasakiau jam tai. Eilini karta likau pati kalta, tik nesuprantu del ko…. Veliau nepaklause nei ar as gryzau nei isvsi jokiu ziniu. O ir as jam nerasau. Vakare sulauksiu skambucio ir isgirsiu morala, kaip jis man nerupi, kad net nepaskambinu ir nepasiteirauju. Jau ne pirma syki panasi situacija paskutiniu metu. Sakyti jam nieko negaliu, nes viska apvercia taip, kad as kalta. Neseniai issilaikiau teises, anksciau gyresi kaip man duos pavairuoti, kad tik greiciau teises issilaikyciau, bet apie tai pamirso…. Gryzinejom namo, jis buvo toks pavarges, kad kelis kartus vos neuzmigo, bet man vairuoti nedave, atsakymas buvo “kaip noresiu, taip ir darysiu”.
Kitos tikrai neturi, tai jau patikrinta.
Surasiau jums siokias tokias situacijas is musu gyvenimo, kad galetumete bent kazka isivaizduoti, nes siaip neisivaizduoju kaip tai apibudinti. Esme tame, kad jis tapo grubokas, demesio isvis nekreipia, anksciau pagirdavo, kad graziai atrodau ar kazka panasaus, o dabar kartais atrodo, jog neegzistuoju. Parduotuvese mielai patardavo, o dabar su juo net nebemalonu tapo eiti. Labai prastai jauciuosi. Supratau, kad neturiu tos “atramos”, “peties”, i kuri galeciau kreiptis. Is jo jokio svelnumo neliko, tik jausmas, lyg bendrauciau su svetimu zmogumi.
Kaip man elgtis? Nenoriu pridaryti nesamoniu, noriu viska isspresti gudriai, taip, kaip mes moterys sugebam.
Zinau, kad sulauksiu patarimu skirtis, bet tai padaryti niekada nera velu, o as noriu pameginti kanors pakeisti, todel busiu labai dekinga, jei pasidalinsite patarimais, gudrybemis. Aciu
pastebejau, jog sioj temoj pasireiske ne viena mergina, pas kurias panasi situacija, tai pasidalinkit ir jus, galbut viena is kitos kazko pasimokysime
butent todel stengiuosi jam nerasyt ir neskambint, jei jam buvo neidomu ar as gryzau, ar man nieko nenutiko, jei jam nerupejo kaip as parsirasiu i namus, tai kodel man turi rupeti?
galbut, jau geriau zinot, kad padarei, ka galejai.
Aš per daug nesureikšminu tų gražių žodžių, svarbu darbai, bet suprantu, ką turit omeny. tik neleiskit jam jūsų savivertės žemint, jeigu jaučiatės blogai – imkitės veiksmų, bent jau pabandykit ką čia patarėm, o tuomet išsirutulios viskas savaime manau.
Na tuomet gal tikrai reikia kokią šoko terapiją pravesti ir atsitokės?
Na siuo kartu neatspejote
Spėju mielas būna, kai lovoj pasidūkti nori, o šeip dėmesio nerodo, tiesa?
as negaliu sakyti, kad visiskai viso dienos tokios kaip aprasiau. kartais jis buna tikrai mielas, bet momentais tampa kazkokiu svetimu zmogumi.
tiesiog tas jausmas, kai nerupi kitam, vercia taip imti galvoti. kai nesulauki grazaus zodzio tikrai imi mastyti, kad galbut tikrai is taves nieko gero.
Galite bandyti, gal spyris ir padės Bet, jei sakote, kad mažiau, nei metus tas vyksta, tai beveik garantuotai, kad jo galvoje tas vyksta daug ilgiau. Pagalvokite ar nuo santykių pradžios nebuvo kitų “kabliukų”.
jei pokalbiai nepadeda, pabandykite savo mintis užrašyti lape popieriaus ir palikti jam perskaityti, galbūt kalbėdami ne visada girdime tai ką nori pasakyti kalbantis asmuo, o skaitydami galime keletą kartų perskaityti tą pačią mintį – įsigilinti
taip pat pasinaudokite kitų narių patarimais būkite tokia pat abejinga kaip ir jis
Autore, jau tik nesijauskit nevykusi, juk manau esat ir protinga, ir dirbanti, ir draugių turite, su nevykėliais niekas laiko nešvaisto.
Iš tikrųjų, geriausia idėja yra pabandyti ištraukti santykius iš duobės, galbūt jūsų vaikiną rimtai kažkas neramina ir jis toks pasidarė, bet jeigu matysit, kad tai reikalauja per daug pastangų, arba kitas žmogus to neįvertina, tuomet pergalvokit savo prioritetus.
pamasciau, kad kita karta zmogui reikia spyrio, kad suprastu ka praranda.
Ir ką tuo moterišku gudrumu padarysit? Na sudominsit, o kas tada – ir plėšysitės visą gyvenimą versdamasi per galvą, kad tik vyrui įtikti, kad patikti, kad tik nepaliktų? Mano nuomone jūsų vaikinas tiesiog apsiprato, kad jūs kartu ir … atsipalaidavo. Kitaip tariant pasirodė tikras jo veidas. Jis nesitaiko prie jūsų, nes to nenori. Jūs tiesiog jam patogi būti kartu, bet stengtis jam dėl jūsų atrodo bereikalinga. Mano nuomone, kad santykių tęsti neverta, nes vaikinas jūsų negerbia. Ir nuo jūsų gudrumo tikrai nepradės.
neuzfiksavau nuo kada tai prasidejo, bet manau ne daugiau nei metus, galbut puse metu. nezinau…
manau, kad del ignoravimo jus visos esate teisios. meginsiu sitaip elgtis, tik nezinau, ar pavyks, bet pasistengsiu. paskutiniu metu net ir savimi labai nusivyliau del tokio jo elgesio. pasijauciau kazkokia nevykele. dievazi, teoriskai nesu viena, o praktiskai jauciuosi butent tokia….
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
