Moterys draugėmis būti negali?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad moterys labai artimomis draugėmis būti negali. Visada buvau labai gera draugė visoms, visada ištiesdavau pagalbos ranką, pralinksmindavau. Dažnai ką nors nupirkdavau, vaišindavau, stebindavau, nusivesdavau kur, tačiau aplinkiniai sakydavo, kodėl būni su tokiu žmogum, kuris akivaizdžiai tau pavydi, ji tau ne draugė. Ir tai dažniausia girdėdavau iš vaikinų, tačiau pati to nepastebėdavau. Kol galiausiai sužinodavau, kad visada man pavydėdavo juodu pavydu, nes susilaukiu daug vaikinų dėmesio, kur benueinu, nors jo nė nesiprašau, neišprovokuoju, o net ignoruoju, esu joms graži, nors pati savęs tokios nelaikau, atvirkščiai, sau nepatinku ir tikrai nesijaučiu niekad kažkuom geresnė už kažkurią draugę. Jos jaučiasi nublankusios. Kuo toliau, tuo labiau vis pastebėdavau, kad paklausiant nuomonės ar tas anas tinka, dažnai pašaipiai atsakydavo, kad ne arba sakydavo, kad tinka tai, kas iš tikrųjų visai netinka. Kol galiausiai pradėdavo vis manęs vengti… ir taip su visomis draugėmis. Atrodo nieko blogo nedarau, nei žodžio blogai, visada būnu gera, noriu pasikalbėti, laiką praleisti kartu kur nors, atrodo pasitiki žmogum, o jis tau taip… labai skaudu. Atrodo nebeturiu nei vienos draugės. Noriu kam išsikalbėti, pabūti, nueiti, o dabar nieko. Jei kažkur kažkas pakviečia, o tai žinoma būna vaikinai, tai tik viena visur.. atrodo ir su vaikinais draugais pabūti negali, nes pradeda simpatizuoti ir viskas sugriūna. Taip nesmagu vienišai…
Sunkiai įsivaizduoju moterų draugiją, kurioje laikui bėgant neatsirastų pavydo. Aš ir pati laikui bėgant atrodo pradedu pamažu kažko pavydėti, išvaizdos, kažkokios geros savybės, sėkmės. Man atrodo tai natūralu, bet mes kiekviena turime protą kuriuo galime kontroliuoti tokius jausmus. Vienur sekasi tavo draugei ko jai pavydi, o kažkur sekasi tau, ko pavydo tavo draugė. Reikėtų suvienyti jėgas, kad ta kuri ko pavydi – padėtų išmokyti kaip tai pasiekti..
Pas mane dvi draugės. Mes draugės jau kokia 11 metų. Mes visiškai skirtingos, todėl manau to juodo pavydo ir nėra. Turėjau gerų draugių, nuo kurių ilgainiui atsiribojau tiesiog, nes tiesiog jau nebebuvo apie ką su jom kalbėt. Na, o jei autorė iš Kauno, kviečiu kavos ar kažko stipriau.
Turiu porą draugių, viena beste jau 20 metų, nors gyvena ir rengiasi šimtą kart už mane, bet nieko tas nekeičia. Visada pagiriu kai gražiai atrodo , kai netaip gražiai irgi pasakau nežinau mano aplinkoje visos panos nepavydžios, galim atvirai kalbėtis visomis temomis ir viena iš kitos pasijuokti Linkiu visoms rasti tokias drauges
Vienose temose visos rėkia, kad negali vyras su moterimi būti draugais, čia – kad moteris su moterimi… O paskui stebisi, kad bobos dešimt kačių augina
Visi gali būti draugais, jeigu neturi asmeninių bendrauti trukdančių trūkumų. Pvz., laimingas ir savo gyvenimu patenkintas žmogus paprastai nepavydės net tikrai turinčiam daugiau o štai su godžiu kitaip. Pati turėjau vieną draugę, kuriai vos man nepasisekus būtina būdavo kokią skaudžią repliką numesti, o sėkmių “nepastebėti” arba dar netgi tyčia viską taip išversti, kad nėra čia kuo džiaugtis na ir išsiskyrė keliai, bet visų moterų dėl to kaltinti neketinu turiu keletą gerų draugių, keletą gerų draugų – ir tai, kas pas juos tarp kojų, man mažiausiai rūpi – svarbu, kas dūšioj
Beje, su kaunietėmis mielai susipažinčiau – daugiau bendravimo tik į naudą
Nežinau, gal aplinkoje pasitaiko pas jus daug tokių moterų arba su jumis pačia kažkas negerai. Turiu draugių, labai mylime vieną kitą ir jokio pavydo net nematyti Tačiau tos draugės iš vaikystės laikų, naujų draugių kažkaip neprisileidžiu, tiesiog neina
Aš nesakiau, kad su vyru draugais negalima būti. Man atrodo, kad moteris ir vyras ir yra geriausi draugai, kai dar juos sieja meilė. Čia turbūt tikra draugystė. O aš niekam nei pavydžiu, esu viskuom patenkinta. Tačiau draugės atrodo turi viską, bet vistiek kažko užpavydi ar pakenkia ar dar kas… Va vėl, artimą draugę turėjau, tačiau susitaikė su sena drauge, kuri visaip lindo į subinę ir viską pirko jai, kad tik susitaikytu su mano drauge, net rūbus po 200lt, benziną už 70 lt… tai žinoma, ‘tikra draugystė’ pasimiršo ir nulėkė pas seną, jau geresnę. turiu 1 geriausią nuo vaikystės draugę dabar, tačiau esam visiškai skirtingos, tiek išvaizda, tiek mąstymu ir matomės, bendraujam gan rečiau, todėl viskas gerai… o daugiausia laiko dabar su vaikinų kompanija praleidžiu, nors keli yra įsimylėję ir tai gan trukdo, nes nejaučiu nei vienam kažko daugiau… manau per daug artimoms būti negalima(ne apie visas), nes visada būna galas, jei viena kažkuom pranašesnė, kažko turi, ko kita neturi
O taip, pažįstama situacija. Šiaip ir pas mane panašiai, tik vis po kažkokio tai pavydo gesto ar kažko pati nenorėdavau to pripažint. Na bet pripažinau. Buvo taip nekartą, kad susitinkam 3 draugės. Viena iš jū ateina su manim, kita priešais. Tai draugei, kuri su manim, atėjusioji nuolat žarsto komplimentus, kalba apie naują suknelę, klausia kiek mokėjo kur pirko, nors neesmė, kad aš stoviu šalia valandų valandas praleidus prie veidrodžio, neprastai pačios pasidarytu makiažu (nesigiriu, bet pati žinau, kad taip yra, nes išties tuo domiuosi ir praktikuojuosi), o toji su savo nauja suknele ir nepastovinti ant kablų lieka gražiausia, išgirta ir t.t. nes ji turi pinigų kiekvienam savaitgaliui po naują suknelę. Tuomet prisijungus naujai kompanijai mano nuostabai aš sulaukiu tiek komplimentų, kad pati nebūčiau patikėjus ir tikrai ne dėl rūbų ar pinigų, o dėl ir to paties makiažo, ir dėl to ,kad tiesiog jiems patikau, radom bendrą kalbą. Kitas variantas, kai ryte maždaug sulaukiu replikos: “Blogų plaukų diena ane?” Nors dar išeidama iš namų jaučiausi tikrai susitvarkius. Tada sutinku kokį klasioką ir išgirstu, kad šiandien atrodau labai žaviai. Išvada kokia? PAVYDAS JAS VISAS SUVALGYS
Taikliai, mergyt
Moterys draugėmis būti negali, vyrai su moterimis tik draugais būti negali… Tikra draugystė tik tarp vyrų.
Aš turėjau savam tarpe draugę kuri man akivaizdžiai pavydėdavo… ir pvz mes dabar ale draugės, bet iš jos susidomėjimo sulaukiu tada kada ji nori man dėl kažko pasigirt, kitu atveju nepaklaus kaip sekasi, nepasidomės kaip gyvenu…
O ir anksčiau tas pats būdavo… atrodo džiaugdavosi jeigu man kažkas atsitiktavo, aš guosdavausi kaip man negerai o ji su pasididžiavimu pasakodavo savo nuotykius kaip jai viskas smagu…
Bet jeigu man kas pasiseka, tai iš jos nieko nesulauksi… ot ir draugystė…
Maniškis visą laiką man kartojo kad ji jam nepatinka ir matosi jog yra naudos ieškotoja. O aš vis sakydavau: ką tu supranti…
Ir va, jis buvo teisus
kaip viskas pazistama….
Geriausias draugas – tik tavo mylimasis/vaikinas/vyras. Tik jis sako, kaip kas yra ir visada linki tik gerų dalykų, nepavydi.
O as turiu gera ir labai artima drauge jau ilgai. Todel dristu sakyti , kad GALI. O siaip jauciasi toks susireiksminimas, kad oi man sake, kad man jos man pavydi, nors nesu grazuole. Visu pirma gal tik tau ir kazkam atrodo ,kad jos pavydi O priezastis yra visai kitokia, juk ne viena drauge nustojo bendrauti.
Puikiai suprantu jus, autore.
Labai nedaug moteriškos giminės atstovių galiu pavadinti draugėmis.
Toks jausmas, kad nuoširdumas ir paprastumas iš viso ne moteriškos savybės. Niekada nesuprasiu daugumos moteriškų užgaidų ir kaprizų. Man rodos per daug savanaudiškos būtybės, negebančios siekti bent minimalaus kompromiso.
Turiu vieną vienintelę draugę, su kuria užaugau, kartu esame 17 metų. Vienintelė TIKRA draugė kuri man liko, niekada nepaveda, niekada nerodo pavydo, visada nuoširdžiai pataria, paguodžia, padrasina. Galiu jai paskambint, kad ir viduryje nakties, ir ji klausys, ir atlėktų net jeigu reikėtų. Reti toki atvejai, bet tikrai įmanomi. Labai džiaugiuosi, kad ją turiu. Tad yra išimčių, bet taip, daugelis merginų kitoms kažko pavydi ir ties tuo draugystė pasibaigia..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
