Man taip buvo, padedavau visuomet kai reikedavo, su nd, siaip ir vaisindavau, bet atsibodau… Kazkur skaiciau, kad fyfos islaiko vaikinus nes savo stato auksciau ir vercia juos joms itikti ar pan, o kai nuolat mato kad tu visada buni laisva, leki, padedi, tai kazkaip nebegerbia taves. Na cia ir siaip tarp draugu ta tendencija.

pazystama situacija, bet jau baigiu susitaikyt..savaime tikras draugas i gyvenima turetu ateit, jei jau lemta

Cia dar nieko… Turejau drauge, kuri is pavydo kad gaunu vaikinu demesio vienam pasake kad neva buvau isprievartauta ir dabar bijau vyru, tikedamasi kad vaikinukus tai nuo manes atbaidys. Viskas paaiskejo kai man jie pradejo rasyneti ”uzjauciancias” sms…

Tikrai moterys gali būti draugės. Bet tam reikia arba nepaprastai daug sėkmės, jog sutiktum būtent tokio tipo merginą ir sutiktumėt viena su kita arba daug daug kantrybės, laiko ir darbo. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Jei viduje kalė budi, tai vėliau ar anksčiau ji išlys ir tokioms panoms draugystė neįmanoma, nebent su lygiai tokio pat tipo. Tarkim aš turiu vieną pačią artimiausią už kurią galvą padėčiau ir ji taip pat. Mus ne draugėm, o sesėm vadina visi artimi, būna kviečia kurią nors į gimtadienį ar šiaip kur nulėkt tai taip ir rašo “pasakyk ir sesei”. Viskas grynai sueina į vidaus savybes. Gal čia kokie feromonai suveikia, jog nei ji manęs, nei aš jos kaip konkurente nematau, o kaip elementarų dalyką – kaip dešinę ranką ar koją.

autore, jei tai simptomiška, viena nutrūkusi draugystė po kitos, gal ne vien tų draugių pavydas kaltas, gal problemos gilesnės?

Sorry, nu bet taip juokinga vargšelė, visos draugės pavydi ir netgi vyrai visi įsimyli. Koks sunkus gyvenimas. Drauges labai blogas renkatės.

Man atrodo autore, kad Jus labai jauna dar, nes sureiksminat nereiksmingus dalykus ir esat labai patikli ir gera Leiskit zmonem atsisijot Jusu gyvenime, nebukit tokia patikli, pasilikit sau kazka, tyrinekit zmogu, bandykit ivairiose situacijose – nepatinka, jauciates blogai su tuo zmogum – nevertas jis Jusu laiko tikrai

žinomas jausmas, kas be ko

Aš anksčiau niekaip nesuprasdavau to pavydo, tokia draugė visada sakydavo “hm, čia gal pavydi, kad taip pasielgė”, o aš galvodavau, kad neranda jau prie ko prisikabinti, tipo galvodavau, kaip įmanoma iš viso pavydėti nors vėliau pati esu baltai pavydėjusi draugei pvz. gražios išvaizdos, bet tikrai niekada gyvenime nesu sukiršinusi, maždaug “pirk tą baisų rūbą” arba kai ruošdavomės į klubą tai patikrindavom vieną kitos makiažą, ar normaliai atrodo, o ne tipo “jooo gerai atrodo, nebetaisyk”

Turėjau geriausią draugę, kurios veidas persisukdavo, kai pasakodavau ką nors gero kas nutiko arba jei sulaukdavau dėmesio iš vaikinų. Nebegalėjau pasakot jai nieko, jei tik dėmesį koks vaikinas parodydavo, nes ji akivaizdžiai nesiklausydavo, žiūri piktu veidu, žvilgsnis laksto, išsitraukia telefoną. Kažkada abi susitikom su mano simpatija ir jo draugu. Jį tiesiog sprogo iš pavydo, kad mano simpatija man dėmesį rodo, o jai nerodo tas draugas. Tai jėzau nesišnekėjo su mumis visais, bet šalia buvo vis tiek, visa pikta, turbūt mane kirviu mintyse kapojo

Tikriausiai jūs susidedat su netinkamais žmonėmis. Draugystė tikrai egzistuoja. Pati turiu keletą tikrai artimų draugių, ir žinau, kad bet kuriuo metu galiu į jas kreiptis pagalbos ir jos visada mane palaikys. Aišku beieškant tikrų draugių, gali tekti ir nusivilti

na gyvenimas tikrai atsijoja drauges,bet po siai dienai galiu dziaugtis,kad turiu tikru draugiu,kurias labai gerbiu ir myliu, linkiu joms visa ko geriausia

o man neseniai geriausia drauge pranese kad susizadejo. nezinau kodel, bet skauda sirdi, tureciau dziaugtis su ja kartu, suzadetinis geras vaikinas, bet susimoviau jau vien ta akimirkai kai tai isgirdau, negalejau ne zodzio pratart ir pasveikinti normaliai, parejau namo ir verkiau. pati saves nesuprantu, kas man uzejo ????