Nebeatpazistu jos. Ji tiesiog isejo.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki, pries beveik 3 menesius issiskyriau su mergina. ji mane paliko. jau tiek laiko praejo, o ja myliu vis taip pat, kaip ir anksciau. pykstu ant jos ir yra uz ka, nes per si laikotarpi per ja daug prisikentejau, taciau meluociau, jei sakyciau, kad jos nebemyliu. musu santykiai truko 11 menesiu. lyg stebukla laikau atsitiktinuma, kad budami klasiokai susipazinome tik po keliu menesiu… Vokietijoje! ja matau praktiskai kasdien, taciau jinai elgiasi su manimi kaip su nepazistamu. o deja as negaliu buti abejingas. visa laika vaikstau be nuotaikos, o ji sypsosi, juokiasi vos ne kiekviena akimirka. per visa musu santykiu laika mes patyreme daugybe, simtus nuostabiu akimirku, tiek juokemes iki nukritimo, tiek tylejome kai nei zodziu, nei veiksmu ne nereikedavo. prie savo draugu su ja elgiausi kaip su karaliene, rodziau, kad ji man svarbiausia, o ne kas kitas. skyriau jai visa savo demesi. draugus matydavau retai, bet man to ir nereikedavo, nes turejau ja- savo mylimaja, isklausytoja, patareja ir geriausia drauge.
Kai tik tapome pora, jinai paprase, kad aplinkiniai nezinotu apie mus ir as jai pritariau, taciau po poros menesiu musu santykiai tikrai buvo perauge i kita lygmeni ir todel mano nuomone pasikeite. norejau, kad visi zinotu, kad gyventume kaip visos poros, nieko neslepdami, taicau tylejau. tylejau del jos beveik metus. viena diena, kai galvojau, kaip stipriai ja myliu, gaunu nuo jos sms, kuriame ji raso, kad “sorry, bet musu santykiai eina vis prastyn ir nieko is ju gero nebus”. musu santykiai buvo dinamiski. mateme ir juodo, ir balto, taciau kiekviena sunkia akimirka zinojau, kad mano meile jai pastovesne uz bet ka. nebuvau idealus. buvau reiklus, kartais ikyredavau, klausinedavau daug, taciau ir nebuvau toks, kuris leistu savo merginai pavydet, ar rautis plaukus is minties, kad esu kazkur, kur butu daug pagundu. nei i draugo gimtadieni neidavau tusavot, jei jos nekviesdavo kartu. gal ir blogai padariau. per daug gerutis gal buvau…
Nuo tos dienos kai mane paliko, maniau, kad jinai dar gris, todel stengiausi ivaryt jai skausmo, nes pats jauciausi iskaudintas. linksminausi, taciau pasiduot pagundom taip ir nedrisau. negalejau, nes jauciausi isduosias savo jausmus jai. ji irgi linksminosi, netgi audringiau nei as. taciau po menesio nuo issiskyrimo supratau, kad jinai nebegris. nustojau linksmintis, nes puikiai zinojau, kad apgaudineju tik pats save. jauciuosi vienisas kompanijoje labiau, nei budamas vienas. man ne ko kito reikia, o tik jos… o ka ji daro vakarais, as jau seniai nebezinau.
tiesiog keista, kad po sitiek, kiek mes patyreme, po sitiek istartu “myliu”, ji nusprende viska uzbaigti… o blogiausia, kad jauciu, jog su kita nesijausciau toks laimingas, koks buvau su ja. ji man buvo pirmoji meile. ne susizavejimo ar aistros objektas, o meile. jei kada nors busiu su kita, tai nebebus taip nepaprasta ir tyra, kaip buvo su ja…
Viskas, ko norejau, tebuvo islieti jausmus. bet visgi, kaip gi as klydau…
Nepaisyk jei sako,kad berniukai neverkia,verkia ir dar kaip,tai geriau issiraudot kaip mergiotei,ir zengt i nauja gyvenima kaip vyrui,nei rymot prie uzdaru duru kaip paaugliui..Saunuolis,viskas cia tvarkoje,ne priklausomai nuo lyties,esame zmones su ta pacia jausmu gama,tai gerai,tai suvienyja,ir kazkur klaidzioja Tau skirtas zmogus.Tik va su tuo gerumu,man kyla klausimas,ar nebusi uzdusines meile,kontrole,..be priezasties nieko nebuna,nors buna,bet situacija reikia,kad ir kaip sunku vertinti objektyviai,kad nekartoti klaidu.Sirdziai neisakysi,ir isivaizduok,jei ji griztu is pareigos,be meiles,Tu pats jos tokios nenoretum…vadinas kazkam buvo skirtas sis etapas ir turi suprasti kam,kazkas pasikeis,bus kitaip,bet ne blogiau,jei mokesi ivertinti ir laiku susigriebti.Stiprybes.
geriau nebebus,bet bus kitaip Pamatysi as jauciuosi panasiai dabar ir man daug kartu taip yra nutike,taciau laikas pakeicia viska,nebuk uzsidares toliau linksminkis gyvenk del saves ir pamatysi kaip netiketai is dangaus atrasi nauja stebukla meile
na matai, pati sakei, kad tau daug kartu taip nutike. tai suabejoju, ar tikrai zinai, koks tai jausmas. 3 menesiai praejo beveik, o nei kiek negeriau. mintys pilas, uzmigt sunku, naktim prabundu, o dienomis be nuotaikos
taip as tai zinau ta jausma ,norisi lipti sienomis bet nieko negali padaryti,8 men pati taip gyvenau,prisiminimais ir su viltimi kad kazkada dar gris.nepades zinok niekas,tik pats sau turi padeti
taip, tuo isitikinau. kad ir kiek issiguostum, geriau nebus. reikia gyventi del kitu tikslu. tik vat sunkiausia ir yra, jog anksciau atsikeldavau su mintim, jog ja pamatysiu, apkabinsiu. o dabar keliuosi ir nezinau kodel.
oho kiek iskarto gerbeju atsirado D Tik pakalbek mergom graziai
O as prisisvajodavau kaip viskas bus vel tobula kai susitaikysim,gyvenau kazkokiose svajonese,taciau laikas bego ir galiausiai pamirsau ir patikek tas saves vertimas pamirsti ar guodimas betkas visiskai nepadeda,paprasciausiai viska reikia isgyventi isjausti tuos jausmus,isverkti atsikratyti visko ir pradeti vel gyventi ir neduok dieve kadanors jis pas mane griztu zinok pati stebiuosi as jam pasakyciau NE nors atrodo kazkada miriau is meiles
prie ko tos gerbejos? zmogui patarimu reikia.
ne gerbeju cia ieskot susiruosiau.
tiesa, kad reikia viska isgyventi. tik vat klausimas, kiek laiko tures praeiti.
kiekvienam skirtingai zinok,man prireike net 8 men tam
tiesa. kiekvienam skirtingai… 8 menesiai daug, tikrai daug. paziuresim, kaip bus man
kodel taip manai?
aaa! kaip norėčiau pakalbėti su tavim… manau, kad labai puikiai vienas kitą suprastume. : )
Šitoj situacijoj suprantu panelę, nes buvau tokioj pačioj situacijoj. Viskas buvo gerai, žmogus šalia manęs buvo tobulas, iki dabar visi žino, kad jį laikau tobulu vyru ir NIEKADA nesu apie jį pasakius nei vieno blogo žodelio. Tokio vyro linkėčiau kiekvienai..
Bet širdžiai neįsakysi.. Man jis buvo tiesiog per tobulas, atsibodo visada žinoti, kad sulauksiu tik palaikymo, o ne kartais taip reikalingo paprotinimo ir pabarimo, nusibodo klausyti, kokia tobula jam esu, nes noriu išgirsti iš vaikino lūpų kaip apsirengusi, pasidažiusi ar pan. atrodau geriau, nusibodo matyti jį atsisakantį visko dėl manęs..
Išėjau ir nei karto nesigailėjau – nuoširdžiai linkiu jam tobulo gyvenimo, bet pati verčiau rinksiuosi netobulą, bet man priimtinesnį..
Užjaučiu, žinau ką reiškia prarasti ir žinau, ką reiškia visada širdy nešiotis pirmosios meilės prisiminimus. Manau, kad kai baigsit mokslus ir išsiskirs jūsų keliai, viskas pasikeis ir bus daug lengviau..
aciu uz komentara. Tiesa, dabar tikrai galvoju daznai apie ja. jau beveik trys menesiai praejo, o minciu nei viena ne maziau. sunku, bet nieko nepadarysi. o siandien suzinojau, kad ji jau po pasimatymus vaikstineja… toks gyvenimas, ka galiu bepridurti. O bendro gyvenimo karcias saknis irgi teko jau ragauti, kai noredavome linksmybiu, kur nors patusavot, taciau ir ta pacia, ir sekancia diena man tekdavo dirbti. nieko, su supratimu viskas issispresdavo. isu supratimu ssisprendzia visiems tokie klausimai.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
