Nebeatpazistu jos. Ji tiesiog isejo.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki, pries beveik 3 menesius issiskyriau su mergina. ji mane paliko. jau tiek laiko praejo, o ja myliu vis taip pat, kaip ir anksciau. pykstu ant jos ir yra uz ka, nes per si laikotarpi per ja daug prisikentejau, taciau meluociau, jei sakyciau, kad jos nebemyliu. musu santykiai truko 11 menesiu. lyg stebukla laikau atsitiktinuma, kad budami klasiokai susipazinome tik po keliu menesiu… Vokietijoje! ja matau praktiskai kasdien, taciau jinai elgiasi su manimi kaip su nepazistamu. o deja as negaliu buti abejingas. visa laika vaikstau be nuotaikos, o ji sypsosi, juokiasi vos ne kiekviena akimirka. per visa musu santykiu laika mes patyreme daugybe, simtus nuostabiu akimirku, tiek juokemes iki nukritimo, tiek tylejome kai nei zodziu, nei veiksmu ne nereikedavo. prie savo draugu su ja elgiausi kaip su karaliene, rodziau, kad ji man svarbiausia, o ne kas kitas. skyriau jai visa savo demesi. draugus matydavau retai, bet man to ir nereikedavo, nes turejau ja- savo mylimaja, isklausytoja, patareja ir geriausia drauge.
Kai tik tapome pora, jinai paprase, kad aplinkiniai nezinotu apie mus ir as jai pritariau, taciau po poros menesiu musu santykiai tikrai buvo perauge i kita lygmeni ir todel mano nuomone pasikeite. norejau, kad visi zinotu, kad gyventume kaip visos poros, nieko neslepdami, taicau tylejau. tylejau del jos beveik metus. viena diena, kai galvojau, kaip stipriai ja myliu, gaunu nuo jos sms, kuriame ji raso, kad “sorry, bet musu santykiai eina vis prastyn ir nieko is ju gero nebus”. musu santykiai buvo dinamiski. mateme ir juodo, ir balto, taciau kiekviena sunkia akimirka zinojau, kad mano meile jai pastovesne uz bet ka. nebuvau idealus. buvau reiklus, kartais ikyredavau, klausinedavau daug, taciau ir nebuvau toks, kuris leistu savo merginai pavydet, ar rautis plaukus is minties, kad esu kazkur, kur butu daug pagundu. nei i draugo gimtadieni neidavau tusavot, jei jos nekviesdavo kartu. gal ir blogai padariau. per daug gerutis gal buvau…
Nuo tos dienos kai mane paliko, maniau, kad jinai dar gris, todel stengiausi ivaryt jai skausmo, nes pats jauciausi iskaudintas. linksminausi, taciau pasiduot pagundom taip ir nedrisau. negalejau, nes jauciausi isduosias savo jausmus jai. ji irgi linksminosi, netgi audringiau nei as. taciau po menesio nuo issiskyrimo supratau, kad jinai nebegris. nustojau linksmintis, nes puikiai zinojau, kad apgaudineju tik pats save. jauciuosi vienisas kompanijoje labiau, nei budamas vienas. man ne ko kito reikia, o tik jos… o ka ji daro vakarais, as jau seniai nebezinau.
tiesiog keista, kad po sitiek, kiek mes patyreme, po sitiek istartu “myliu”, ji nusprende viska uzbaigti… o blogiausia, kad jauciu, jog su kita nesijausciau toks laimingas, koks buvau su ja. ji man buvo pirmoji meile. ne susizavejimo ar aistros objektas, o meile. jei kada nors busiu su kita, tai nebebus taip nepaprasta ir tyra, kaip buvo su ja…
Viskas, ko norejau, tebuvo islieti jausmus. bet visgi, kaip gi as klydau…
dekoju. paskaitysiu
zinoma bandziau. rasiau jai laiskus, skambindavau, taciau niekas nepadejo. ji teatsake: “taip isejo, mano jausmai blesta su kiekviena diena”. visada jai troskau padovanoti papuosalu rinkini, taciau suspejau padovanoti tik pakabuti (mat kaip ir daznas vyras manau, jog reik pinigus taupyt ir papuosalus dovanot po viena). Likusias dalis daugmaz panasias i pakabuti padovanojau po issiskyrimo. tiesiog norejau, jog turetu prisiminima apie mane. gaila, kad ta dovana ji traktavo kaip papirkinejima…
Parasyk man i pm, anonime!!! )))
Visko buna gyvenime, tiesiog nepasiduok. Stenkis rasti sau veiklos, buk su draugais, daryk tai, kas tau patinka. Matosi, kad tikrai ja myli, bet ji to nevertino, ir manau, kad ji tu jausmu net neturejo, noredama paslepti, kad jus kartu.
Kaip gražiai parašyta Džiaugčiaus turėdama tokį vaikiną kaip tu
Kiek čia verkiančių vyrų pastaruoju metu…
gyvenimas moko mus viskam, ir meilej ir ishsiskyrimui. Uztat zinosi ka reiskia MYLET, ir patikek susirasi dar geresne, nes zinosi jau ka ir kaip darytir ko tau reikia
Merginos jau minėjo, kad gražiai parašyta, tai aš pridursiu, kad dar ir be klaidų! Malonu skaityti tokį postą, ar greičiau dienoraščio lapą. Malonu dėl to, kad viskas labai gražiai parašyta. Esu tikra, rasi tą tikrąją. Tik reikės palaukti
Tikrai labai graziai, daugiau tokiu vaikinu Rasi dar geresne,patikek.
Veiklos yra tikrai pakankamai. Juk abitura ne uz kalnu! O ir daryti tai, kas man patinka, sekasi taip pat, kaip visada sekdavosi. Taciau nebeliko to noro eiti toliau. Ji nebuvo tuscia. Sunkiausia pripazint ir yra fakta, jog ji buvo kukli ir neteisianti mergina. Tokia, kurios tikrai nepalaikytum buka ar tustute.
O nebandei kalbėtis su ja,klaust,kodėl ji taip pasielgė? Gal,kaip pats sakei,tikrai buvai jai per geras ir įkyrėjai?
Gal ir surasiu, taciau nebus taip, kaip buvo su ja. tiesiog, ji buvo ta, kuri galejo ispildytt visas mano svajones. Jau planavome ir studijas, studentiska gyvenima kartu savame bute, o ne prikimstuose barakuose. Butume gyvene lyg rojuje. As taip svajojau apie bendra gyvenima. Kai pora atsikelia, prabega krosa, eina apsipirkti, grizta is paskaitu ir sminga ant sofos nuo nuovargio…
Manau cia as per daug norejau. Cia mano nuomone yra per daug donkichotiska. Juk pasaulyje taip nebuna. Pasaulis tapo laikinas. Pastovumo dabar tik su ziburiu galima ieskoti.
koks tu fainas. tuoj rasi savo meile ir tada galvosi, kad sis jausmas ya dar stipresnis nei buves.
Na, suprantu Tave, tikrai. Ta pirmoji meilė ir yra tokia, kuri skaudina, nors būna ir išimčių… Būna, kad meilė palaužia ir tvirčiausius vyrus.. Kiti mano, kad mokyklinė meilė yra laikina, gražus prisiminimas. Manau, kad atsigausi po metų, dvejų, o gal ir trejų. Bet kažkada tikrai atsigausi. Tačiau pats kentėdamas neskaudink kitų, nes dažnai būna tokių atvejų, jog vaikinai norėdami pamiršti buvusias, ieško pakaitalo, draugauja su nauja panele jos nemylėdami, taip ją skaudina. Išvyksi į mokslus, viskas pasikeis, viskas bus nauja, nauji draugai, nauja aplinka. Surasi tą vienintelę. Manau yra reikalinga taip nudegti, kad ateity žinotume kokia yra toji meilė, ne vien džiuginanti, bet ir skaudinanti. Labiau mokėsi elgtis su kita panele, dabar galėsi apsvarstyti ką blogai darei. Manau, kad panelės nenoras viešai pripažinti, jog turį vaikiną-daug ką pasako. Nes jei myli žmogų, jo nesigėdiji, nebijai parodyti draugams, savo tėvams.. Tad sėkmės Tau, nenukabink nosies, žvelk į gyvenimą pozityviai.. Aišku, lengva sakyti, sunku padaryti, tačiau tik ką nors veikdamas žmogus gali užsimiršti Dabar svarbiausia yra galvoti apie mokslus, nes jei galvosi apie tą panelę, gali dingti ir motyvacija. Dar, nėra viskas taip gražu kartu gyvenant, visko būna: ir juoda ir balta, reikia nepaprastai stengtis anksti apsigyvenus poroje. Nes mūsų amžiaus tarpsniui būdinga, jog norime įvairių pramogų, nesinori sėdėt namuose, visada reikia stengtis pabėgti nuo buities, nes ji dažnai santykius užgožia
ak kur tu buvai prieš 5 metus
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
