Nedaug truko iki savizudybes
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos
rasau,cia tam,kad isipasakoti ir galbut surasti iseiti ar gauti nors ir menkiausia supratima ir patarima
Man 24m
Esme,kad pries metus laiko sirgau sunkia depresija,buvau isgerus perdaug vaistu. Zinoma juos tik isvemiau,tevai ta pastebejo. Ivariau jiems soko,zadejau,kad tai nepasikartos,nors tai zadedama zinojau,kad dar bandysiu…Lankiausi pas psichologa,geriau AD,bet veliau viska meciau,nes nuo AD pradejau nebemiegoti,o psichologas atrodo gilinosi jau nebe ten kur reikia.Manau siektiek kuri laika man is esmes pagerejo,nors ir kasdien galvodavau apie tai,bet kabinausi uz gyvenimo,uzsimiau mokslais. Istikruju gyventi stengiuosi tik del tevu,nes tik juos ir turiu,bet kartasis atrodo,kad geriausia iseitis iseiti. Sakysit kam to reikia ar kas trukdo tai padaryti. Manau,kad iseidama is pasaulio paliksiu savo porbelmas,ta nuolatini skausma sirdi,smegenyse ir t.t. Taip,as noriu pabegti nuo tu minciu,nuo visko. Bet vis nesiriztu,atrodo,kazko bijau. Sakysit as savanaude,taip,o kas belieka,kai manes aplinkiniai nenori suprasti ir padeti…
Keleta dienu sveciavausi pas teti,kadangi tevai issikyre,as su mama gyvenu bute,tetis nuosavam name. su juo susipykom,nes jis manes supranta,ir zinokit tiek nedaug truko paimti virve ir neuiti ant stogo,bet mane kazkas stabdo…Zinokit tikrai nenoriu kenteti tu jausmu,bet ir problemu neiseina isspresti,bet didziausia problema yra mintys mano galvoje kasdien. Arba as patapsiu palaipsniuj beprote ir gulesiu durnyne,arba pasitrauksiu. As nebentenku greit kantrybes ir sveiko proto. As tiesa sakant nezinau ka daryti…
P.S nesakykit,kad gyvenimas yra grazus,susirask vaikina,kitiems blogiau buna ir t.t. Tos kas to nepatyre,manau ir nesuprasit niekada,kad tokie patarimai nepadeda. Bet duok Dieve,kad jums to patirti neriektu
man tas pats ir tai atrodo, amzina..
Skambinta,ir zinote,tas pasakymas,juk gyvenimas nuostabus,tiek graziu dalyku ir t.t. tikrai nepadeda. Zmones tik pozytyva bano ikisti,nesuprasdami kas tau yra negerai,ir patardami Nuosirdziai sakau,kiek kartu skambinau,nepasitaike zmogus,kuris nors sekundei priverstu suabejoti del savo veiksmu
Atsiprašau, nepastebėjau…
Žinai, retas žino savo tikslą gyvenime, bet ar ne per greit pasiduodi? Kiti jį suranda GYVENDAMI, eidami pirmyn, kad ir po daugelio metų.
Kad žmonės nedėkingi ir kartais nėra tokių kurie padėtų, nors tu padedi visiems, turbūt daugelis patyrė. Išties nemalonu… Bet pažiūrėk, nors ir nepažįsta tavęs, kiek MD merginų atsiliepė į tavo žinutę.
Gal kartais mus supa ne tie žmonės, bet juk tu esi svarbiausia, tu turi sau padėti ir save mylėti. Galvoji, kokie negeri tau, bet pirmiausia pati būk sau gera.
galvoji tu cia viena tokia nuskriausta siam pasauly? busiu grieztas bet teisingas. Visi yra savotiskai keisti, vieni mus supranta kiti ne, todel myzciot koks gyvenimas lievas ir kaip sunku yra gyvent naudos tikrai neduos, sakai nera draugu? Susirask, is dangaus draugai neatsiranda. Pagalvok kiek daug dalyku pasauly kuriuos galetum pakeist ir padaryt kazka gero, pvz.: pasiimk suni is prieglaudos, eik savanoriaut, padek vaikams kurie neturi draugu(pvz big brother big sister ir pns programos), N dalyku kuriuos gali veikt ir gyvenimas butu geresnis, tik dazniausiai pasirenkami lengviausi keliai, begimai nuo problemu, mintys apie nusizudymus ir panasiai, susiimk, nes niekas kitas uz tave to nepadarys, viska is gyvenimo turi pasiimt pati
Taip,ne tik bando,bet ir galvoja apie tai gal ne kasdien,bet tikrai labai daznai. As galvoju kasdien,kas kelias minutes i durnyna uzdaryta nenoriu buti,nes tevai ir as kenteciau simta kartu daugiau,nei budama negyva
Be to bandykit kaip nors atsipalaiduoti. Nueikit i koki spa, isvykit i kokia sali paatostogaut, pabandykit susirasti daugiau draugiu
O iš kur žinai, kas ten po mirties bus?
Tai tėvus turi, jie baiminasi dėl tavęs, myli.. Nenori matyti kokia reikalinga esi.
Ar galėtum tiksliai pasakyti, kaip viskas norėtum kad būtų? Turiu omeny, kad nereikėtų žudytis?
ai, nekiskit to, kad zmogui reikia daryt gerus darbus ir viskas pasikeis..kaip kam, kitiem dar sunkiau buna, kai apkrauna dvigubom problemom. nezinau, linkiu autorei maziau galvot, daugiau veikt, nes viskas mintyse prasideda ten ir baigiasi
kadangi aš pati buvau prie mirties ir norėjau mirti, tai tokie pasakymai- “Pagalvok kiek daug dalyku pasauly kuriuos galetum pakeist ir padaryt kazka gero”-man buvo nusispjaut. aš norėjau, sau kažko gero. man padėjo mintis, kad iš gyvenimo nepasiėmiau visko, ką galiu gauti.
Pagelbetu nebent tai,kad nors vienas is tevu mane suprastu,susirasciau ne veidmainiu draugu,dirbciau megiama darba ir tureciau svajone. O suo metu neturiu nieko,tik savo mintis apie tai…
o tai kaip veikt? žmonės bent pasiūlymus duoda.
veikt del saves, o ne del kitu,turiu omeny
nu tai anonime, žmonių nepakeisi, bet kodėl negali rast mylimo darbo? daug kas pakeičia ne vieną darbovietę ar profesiją, kol randa savo nišą.
gal nori pabandyti rašyti laiškus? manau, kad tokie žmonės atviresni, taip galima labiau atsiverti vieni kitiems, taigi ir galimybė susirasti tikrų draugų didėja
Anonime, as noreciau buti jusu 100 % pilnaverte drauge, jei jus esate is Vilniaus – parasykite man
esu grieztas, bet teisingas zmogus…
myliu gyvenima, ir noriu kad jus ji myletumete….
nekenciu tokiu zmoniu….
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
