Nedaug truko iki savizudybes
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos
rasau,cia tam,kad isipasakoti ir galbut surasti iseiti ar gauti nors ir menkiausia supratima ir patarima
Man 24m
Esme,kad pries metus laiko sirgau sunkia depresija,buvau isgerus perdaug vaistu. Zinoma juos tik isvemiau,tevai ta pastebejo. Ivariau jiems soko,zadejau,kad tai nepasikartos,nors tai zadedama zinojau,kad dar bandysiu…Lankiausi pas psichologa,geriau AD,bet veliau viska meciau,nes nuo AD pradejau nebemiegoti,o psichologas atrodo gilinosi jau nebe ten kur reikia.Manau siektiek kuri laika man is esmes pagerejo,nors ir kasdien galvodavau apie tai,bet kabinausi uz gyvenimo,uzsimiau mokslais. Istikruju gyventi stengiuosi tik del tevu,nes tik juos ir turiu,bet kartasis atrodo,kad geriausia iseitis iseiti. Sakysit kam to reikia ar kas trukdo tai padaryti. Manau,kad iseidama is pasaulio paliksiu savo porbelmas,ta nuolatini skausma sirdi,smegenyse ir t.t. Taip,as noriu pabegti nuo tu minciu,nuo visko. Bet vis nesiriztu,atrodo,kazko bijau. Sakysit as savanaude,taip,o kas belieka,kai manes aplinkiniai nenori suprasti ir padeti…
Keleta dienu sveciavausi pas teti,kadangi tevai issikyre,as su mama gyvenu bute,tetis nuosavam name. su juo susipykom,nes jis manes supranta,ir zinokit tiek nedaug truko paimti virve ir neuiti ant stogo,bet mane kazkas stabdo…Zinokit tikrai nenoriu kenteti tu jausmu,bet ir problemu neiseina isspresti,bet didziausia problema yra mintys mano galvoje kasdien. Arba as patapsiu palaipsniuj beprote ir gulesiu durnyne,arba pasitrauksiu. As nebentenku greit kantrybes ir sveiko proto. As tiesa sakant nezinau ka daryti…
P.S nesakykit,kad gyvenimas yra grazus,susirask vaikina,kitiems blogiau buna ir t.t. Tos kas to nepatyre,manau ir nesuprasit niekada,kad tokie patarimai nepadeda. Bet duok Dieve,kad jums to patirti neriektu
Dirbk ir iseisi is to sudo. Ta prasme, dirbk su savim, kitaip nieko nebus. Geriau butum reanimacijoj pagulejus, truputi sokas suveiktu, nenoretum zudytis…
Siulyciau ne pas psichologa eit, o pas psichiatra, israsys normaliu AD, jei nesimiega nuo ju, israsys, kad miegotusi, kad ir 24h, jei noresit
Plius salint priezasti, jei zinot tokia, del ko kilo depresija.
ai, parasyk geriau man, nejus pas tuos psichologus, sugalvosim ka nors
Spaudžiu Jums dešinę,ir linkiu sėkmės.
Kas pabando zudytis viena karta, pagal statistika bando ir antra. Todel linkiu eiti pas psichologa ir gerti vaistus, turi buti nuolat stebima, net jei nepagauni gilinimosi prasmes. Kaip dirbant su tokiais klientais man aiskino destytoja. Kaip jausis tevai, artimieji. Pagalvok apie juos.
oj kaip pažįstama situacija ;/
Nebijok, ilgai tai netruks vistiek ateity viskas i gera puse pasikeis Na, gali pabandyti laimes ieskoti uzsienyje, gali ispradziu ten issivesti kartu ir mama , kad padetu issiversti pacioj pradzioj. O situacija ir man pazistama
Atrodo kazkiek smagu,kad ne viena esu tokia,bet is dalies noreciau,kad kuo maziau zmoniu taip jaustusis. Istikruju net nesuabejociau,jei galeciau susikeisti su zmonemis,kurie labai nori gyventi,bet yra invalidai ar kabo tarp gyvenimo ir mirties. istikruju net atrodo,kad gimiau kenteti,kad kazkam butu geriau. Bet atsibodo verkti,atsibodo stengtis ir vel nusivilti,nes jauciuosi beviltiska…
There is always sunshine after a rainy day.
zinau, zinau…siandien dar pazistamui vienam sakiau, kad verciau kas nors pasiimtu mano gyvybe, tam , kam jos reik, nes as net nesuprantu, kodel gyvenu, nes tai yra visiskai nesmagu
Bijau,ir bijau,kas iskaudinsiu artimus,bet jau stoviu ant to krasto,kad jau laikas man iseiti. Jau daugiau kaip metai niekas neiskeicia,ar as stengiuosi ar ne,vistiek viskas blogai. Atrodo,kad tikrai esu neverta gyventi ir dziaugtis net menkaiusiais dalykais…
susirasi mylima zmogu ir praeis visos depreijos
Jeigu nori, gali man parašyti.
tau tik metai, o man jau kokia 10-11..
Kad kitam būtų geriau? Bet ar išties kažkam geriau vien dėl to, kad tu kenti?
O jei kažkam rimtai padarytum gerą darbą?
Kiek tau metų?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
