Nerandu gyvenimo tikslo
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos
Sirgau depresija keleta menesiu,pati jau manau,kad pasveikau,tai antideprsantu negeriu,tiesiog paemiau ir nutraukiau,blogiausiu atveju jei bus blogai visa saujele ju isgersiu
Ziauriai nusivylusi gyvenimu,manau net nesu verta cia gyventi,o kartais manau,kad gimiau tam,kad kenteciau tam,kad kiti butu laimingi.
Tiesiog emiau ir apsisprendziau,kad jei neiseis man pakeisti savo gyvenimo,teks trauktis
Rasau cia,nes noriu isikalbeti,o gal ir sulaukti patarimu,kam taip yra buve,tiesiog labai nekenciu saves,savo gyvenimo ir norisi ,kad kuo greiciau jis pasibaigtu…
been there, done that, o ką pasakyt nežinau..
Kaip peiliu į širdį… O tokia kovotoja buvo.
pradejau lankyti uzsiemimus,sportuoti,bendrauti su zmonemis,bet jauciu,kad mano gvenimas pazeklintas nesekmemeis,nes nelabai sekasi
kaip as rasiu draugu budama 22 metu …
geriau paklausk kas siais laikais draugus turi…. darba praradai? o kodel kito neieskai. dziaukis, kad turi tevus, nes kiti ir to neturi. kas idomiausia, kad taip ir negali ivardinti ko tu neturi. tai, ka apibudinai, tai bent kas trecias zmogus neturi, o dar ir daugiau kaip minejau. kazkaip keista, kad zmones be ranku, be koju, akli, negirdintys, sergantys niekada nemasto, kad jiems kazko truksta ir kad jie yra nelaimeliai.
Kol galvosi, kad esi paženklinta nesėkmių, kaip pati sakai, tol taip ir bus. Kai suprasi, kokia sėkmė Tave lydi, kokia esi sėkminga, viskas apsivers aukštyn kojom.
Mano geografijos mokytojas visada sakydavo: ” Neprimeskit kitiem savų bėdų. Jos niekam neįdomios.” Kol džiaugiesi – su tavim visas pasaulis. Kai tau blogai – kapstaisi vienas. Nes čia viskas priklauso nuo pačios asmenybės, nusiteikimo. Kaip pati nori gyventi, taip ir gyvensi Niekas už tave “nesukramtys ir nenurys”.
panasu, kad antidepresantus nutrauket be reikalo… siulau gert ir toliau.
“As neturiu nieko,prardau daug ka,darba,draugus,meile gyvenimui,viska viska,tik tevai belike”
Na, cia puse merginu be darbo, be meiles… o draugu galima susirast
Omg!!!! Net senukai susiranda draugu!!!! Tau skubiai reik pratest gydyma, tik susirsk kit psichologe
zinok as be zodziu……… senukai po 80 metu sugeba uzsirasyt i kokius burelius ir ju rast……….. vienu zodziu- tu nieko nenori daryt pati, o lauki, kol tau pateiks ant lekstutes.
Nu negaliu kaip pyktis eina skaitant tavo komentarus!Tikrieji draugai gali atsirasti tik senatvėje, 22 – eji metai tai pats žydėjimas! Kaip tu gali nemylėti gyvenimo kai yra žmonių kurie nori gyventi, bet negali!
Daugeliui tėvai į šikną įspirtų, ir sakytų – ką čia išsiknisinėji?
Kad vakare pavirkausi MD portale, niekas nepasikeis. Daryk KĄ NORS
Tikrai, kas siais laikais turi daug draugu? as irgi db turiu tik 2 tokias geresnes drauges, bet ir tai nesijauciu visiskai savimi su jomis, neturiu siuo metu darbo, nei draugo, tikrai pasijauciu kartais vienisai, jeigu viena gyvenciau tuomet manau, tikrai prastai butu, bet db dziaugiuosi, kad gyvenu su tevais ir nesijauciu tokia vienisa
Ka cia pezi… AD gydomasi yra apie metus, o saujom ju niekas negeria… Tipo gydosi, bet nezino kaip.
Mieloji, tesk gerti antidepresantus. Tikrai nepasveikai ir pati tai supranti. Taip pat zinai, kad ju vartojimo negalima imti ir nutraukti tada, kai paciai atrodo. Ir pamatysi, praeis kazkiek laiko (nesakau, kad rytoj tai nutiks), viskas pasikeis ir gyventi laaaabai noresis, tada pagalvosi – va, jei pries kazkiek metu buciau pakelusi pries save ranka, dabar sios laimes isgyventi butu tiesiog nelemta O kol kas reikia prakenteti si sunku laikotarpi, gydytis, bandyti keisti poziuri. Stiprybes tau.
tiesiog visada stengiaus padeti kitiems,bet visi pradejo naudotis,darbe stengiausi kiap tik galejau,dariau tai net kas man nepriklause-isvare neiasku del ko,na kaip ir aisku,nes sava zmogu priime, draugu netekau ir del ju kaltes,bet viena drauge del savos kaltes,to nenoredama,bet tai itakojo mano liga,bet ne depresija cia viska pradedu nuo nulio,bet niekas nesiseka,kur rasti zmoniu geru,siltu,norinciu bendrauti…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
