Nerandu gyvenimo tikslo
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos
Sirgau depresija keleta menesiu,pati jau manau,kad pasveikau,tai antideprsantu negeriu,tiesiog paemiau ir nutraukiau,blogiausiu atveju jei bus blogai visa saujele ju isgersiu
Ziauriai nusivylusi gyvenimu,manau net nesu verta cia gyventi,o kartais manau,kad gimiau tam,kad kenteciau tam,kad kiti butu laimingi.
Tiesiog emiau ir apsisprendziau,kad jei neiseis man pakeisti savo gyvenimo,teks trauktis
Rasau cia,nes noriu isikalbeti,o gal ir sulaukti patarimu,kam taip yra buve,tiesiog labai nekenciu saves,savo gyvenimo ir norisi ,kad kuo greiciau jis pasibaigtu…
As neturiu nieko,prardau daug ka,darba,draugus,meile gyvenimui,viska viska,tik tevai belike…bet del ju as nenoriu stengtis gyventi,kad ir kaip juos myliu,man per sunku,kad ir kaip bandau stiebtis,vis parkrentu…
Ne cia guoskis, o sutink pas psichologus, kurie gali tau padet. Arba pasakyk tai savo tevam. Bus naudingiau
Dieve,ir dar kazkas skundzia tema ir psiche vadina…ot leituviai
Taip ir nesupratau. Rašot,kad pasveikot, nutraukėt gydymą savo valia, šnekat kaip nebenorit gyvent, bet stengsitės, bet gydymo atsisakėt. Nelogiška kažkaip. Arba darai kažką, arba ne.
Stenkis įžvelgt kuo daugiau teigiamų dalykų. Viską užbaigt visada spėsi. Bet išgyvent – štai kur iššūkis Parodyk gyvenimui, kad tu stipresnė.
Juk esi išrinktoji. Juk gimei. Juk gyveni. O kiek negimsta visai…
Arba būna pasiglemžti ligų, avarijų, katastrofų…
Daugiau optimizmo, aukštyn nosį, laikykis.
Visų pirma, norėčiau paklausti kas tau suteikia džiaugsmą ir kaip tu stengiesi?
Psichologo apsilankymus meciau,nebepadeda,o tevai…jie daug padejo,bet ir supranta,kad viskas nuo manes priklauso
Jeigu butum tikrai apsisprendusi, tai cia nerasytum kodel galvoji, kad tik tu viena esi nelaimingiausia pasaulyje, o visi kt. be galo laimingi, visi turi dideliu bedu, sunkumu, nelaimiu, bet su tuo kazkaip taikosi, kabinasi i gyvenima, atrask del ko gyventi ir tu man irgi buna dienu, kad atrodo del ko viska darau, del ko gyvenu? tada suprantu, kad dar tiek daug turiu siame gyvenime padaryti, jog bijau, kad galiu nesuspeti, beprotiskai megstu keliauti, taciau uz lietuvos ribu dar nebuvau isvaziavusi, taciau zinau kad viena diena aplankysiu savo svajoniu sali, kad viena diena busiu sukurusi grazia seima, nors meileje man tikrai be galo nesiseka, net draugo siuo metu neturiu, kad pagaliau atrasiu savo megstama darba, bet kol visai tai pasieksiu reiks ideti lb daug pastangu ir metu, bet visa tai mane ikvepia eiti i prieki manau savizudybe, tai pats savanaudiskiausias dalykas koki tik zmogus gali padaryti, ne tu suteikei sau gyvybe, ne tu ir spresti turi kada iseiti, tik Dievas tai gali o is kur zinai, kad ten jau tipo viskas gerai bus, ten bus dar baisiau, nes uz toki poelgi manau busi tikrai skaudziai nubausta, as tikrai netureciau tiek drasos pakelti pries save ranka, stengiuosi kiekviena diena atsikelus padekoti Dievui, kad gimiau sveika, ir tikrai gana grazi, bent sau kad turiu sveikus ir gerus tevus, sesute, uz visa tai dekoju ir dekoju, ir nors negyvenu kazkokioj pilyje, paprastam daugiabutyje su tevais ir seneliais, niekada net savo kambario neturejau, bet esu be galo laiminga, kad esu sveika, grazi ir turiu nuostabia seima
nemoku dziauktis savimi,o juolabau myleti,del ko tureciau visad einu nuleidus galva ir atrodau gal kiek piktoka,kaip mama sako,nes nebemoku sypsotis
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
