Nerandu gyvenimo tikslo
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos
Sirgau depresija keleta menesiu,pati jau manau,kad pasveikau,tai antideprsantu negeriu,tiesiog paemiau ir nutraukiau,blogiausiu atveju jei bus blogai visa saujele ju isgersiu
Ziauriai nusivylusi gyvenimu,manau net nesu verta cia gyventi,o kartais manau,kad gimiau tam,kad kenteciau tam,kad kiti butu laimingi.
Tiesiog emiau ir apsisprendziau,kad jei neiseis man pakeisti savo gyvenimo,teks trauktis
Rasau cia,nes noriu isikalbeti,o gal ir sulaukti patarimu,kam taip yra buve,tiesiog labai nekenciu saves,savo gyvenimo ir norisi ,kad kuo greiciau jis pasibaigtu…
as mielai tiems zmonems ir atiduociau savo sirdi,organus ar katik galeciau,kad jie laimingi butu,nes norisi gyventi
zmogau, toks gyvenimas, kiekvienam reikia uz save kovoti, su sitom problemom susiduria KIEKVIENAS zmogus
Daznai zmones linksta i depresijas del draugu nebuvimo arba problematiskumo su jais arba su meiles nebuvimu, problematiskumo su ja. Kitaip tariant del tarpusavio santykiu. Gal sioje vietoje kazkas ne taip?
O svarbiausia yra pradeti mokytis myleti save! Tai labai svarbus dalykas,procesas, bet labai reikalingas del pilnavercio gyvenimo. To ir palinkeciau!
Darbą galima susirasti naują. Draugus irgi. Tik reikia daugiau ieškoti, mažiau verkšlenti mano manymu. Kurti naują gerovę. Naujus tikslus. Naują prasmę.
Jei nori pati sau atimt gyvybe tai esi psichine ligone, kad ir kaip negraziai tai skmbetu
Pati dar negaliu patikėti, kad jos nebėra..
Man atrodo pati nesistengi kazka keist, gyvent geriau. Lengviausia padejuoti kaip viskas blogai. O tu imk kazka keisti tam savo ziauriam gyvenime, bent po truputi, gal gris tas gyvenimo dziaugsmas?
As ir bandziau,ir dar bandysiu,bet kiek galima? kodel as stengiuos pirmaisuia padeti savo artimiesiems,po to tik sau,bet man vis gyvenimas pakisa koja,nesuprantu uz ka…
Ne nuo to galo pradedi. Pirmiausi turi padėti sau, o tada artimiesiems. Kuo gali padėti žmogus, jei jis nepadeda pats sau. Atsakyk į tą klausimą ir suprasi, kodėl turi save surinkti pirmiausiai.
Geriau jau as buciau sirgus,o ne ji,nes ji norejo gyventi,o as ne
Tai dabar gyvenk už ją. Ji man suteikė tiek pozytivumo!Padėk sergantiems vaikams, lankyk juos, džiaukis gyvenimu ir suprasi, kad tai didžiausia vertybė. Vertink tol kol turi, nes po to susigražinti nebegalėsi. Sėkmės Tau
O dieve ji mirė? Eina sau. skaičiau ir sekiau jos istoriją. Eina sau, taip tikėjau, net šiurpas per kūną perėjo..
O šiaip autore, depresija-liga. Gydykitės, nes tik tuomet galėsit pati kažką keisti ir gyventi kitaip.
viskas priklauso nuo tavo poziurio. tiesa sakant nekenciu kai pradeda kalbeti apie visokiu pasitraukimus is gyvenimo. na ir ko tau truksta? uzsiimt reikia kazkuo gyvenime, kad neliktu vietos visokioms nesamonems galvoje. po to senatvej sedesi ir galvosi, kokia kvaila buvai, kad jaunyste vejais paleidai sededama ir galvodama apie tokias nesamones.
Aciu Jums,bet tikrai manau,kad man neverta gyventi,nesu verta to,noriu padeti savo roganais ar kam tiems,kas nori gyventi,nors tokia nauda is manes butu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
