Noriu pasikalbėti su ja.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos ir moterys,
beprotiškai ir beviltiškai jaučiuos čia rašydama, bet tebūnie. Žymiu anonimą, nes skolinuosi draugės anketą, kad sukurt šią temą.
Liko keleri metai iki trisdešimtmečio. Bendravimų su vyrais buvo visokių, bet vis kažkas netikdavo, nesutapdavo, prasilenkdavo… kol išvykus darbo reikalais į kursus sutikau JĮ. Pirmas toks ženkliai vyresnis, bet ir pirmas toks, kuris taip kojas pakirto. Dėmesį rode subtiliai, inteligentiškai, o aš įjungiau visas pajėgas, kad neišsiduot, jog kaip paaugliukė dieną naktį apie jį galvoju, planuoju, fantazuoju. Užsimezgė graži dviejų suaugusių žmonių draugystė: pokalbiai, filmai, diskusijos, teatras, pasivaikščiojimai ir, galų gale, lova. Jo namai kitam mieste nei gyvenu ir dirbu aš, o dirba jis periodiškai užsieny. Susimatydavom tik savaitgaliais ir tai ne kiekvieną. Kelis kartus buvo taip išsiilgęs, kad skraidinosi į darbo keliones. Laukdavau viešbuty ar šmirinėdavau po miestą, kol jis sėdėdavo susitikimuose.. bet viską atpirkdavo nuostabus laikas vakare/naktį. Taip tęsėsi pusmetį. Spontaniškai vis dažniau pasiūlydavau, kad jis po darbų ne pas mane lėktų, o aš atvažiuočiau – man gi nesunku. Tokie siūlymai tai negirdom nuleisti būdavo, tai pasiūlytos tos pačios alternatyvos. Ir taip 7 ar 8 pažinties mėnesiui einant ėmė rastis vis kažkokių kabliukų, bet tada lyg ir nepastebėjau, o gal ignoravau savo nuojautą. Kol galų gale tiek dėl noro nustebint, tiek dėl rusenančių nuojautų nusibeldžiau pas jį, oro uoste nustebint. Įsivaizdavau, kad paženklinsiu jo viengungišką būstą moters kvapu, nuostabiai praleisim laiką… reakcija neišdavė pasimetimo, bet kažkaip sugebėjo išsivežt prie jūros ir vėl “ženklinau” viešbutį savo tais moteriškais kvapais. Nuo tada nuojauta jau ėmė mirksėt raudonom sirenom. Galvojau- negi būsiu ta durnė, kuri pusę metų suaugusio draugo namų nemato, atvažiavusi į jo miestą būna saugiai išgabenta iš pavojinos zonos ir apsimeta, kad viskas gerai? Buvo vienas pokalbis, kitas. Be dramų ir isterijų, rodos, viską išsiaiškindavom, sulaukdavau labai racionalių paaiškinimų, nuoširdžių išsikalbėjimų bet viduj kažkas vistiek kirbėjo.
Užbėgant įvykiams už akių, dar po mėnesio aš sėdžiu viską išsiaiškinus prie pc ir apžiūrrinėju jo dukros facebook profilį. Dukra gyvena su mama ir… tėčiu, be abejo. Tuo pačiu vienišu žaviu vyru, su kuriuo laimingai sau draugauju aš, kvaila višta. Lyg ne gana ir taip visos šios muilo operos – jo žmoną aš pažįstu. Na, nepažįstu, bet… teko su ja dirbti vienam projekte prieš kokius 5 m. ir iki šiol prisimenu, kokia žavi ir protinga moteris ji pasirodė. Iškart iš nuotraukų pažinau, po to suradau projekto vakarėlio nuotraukas, kur abi taurėm susidaužusios kikenam….
Noriu su ja pasikalbėti. Paskambinti, prisistatyti kaip “ta iš tos įmonės su kuria darėt tą projektą” ir pakviesti kavos… o kalbėčiau pačios suprantat apie ką.
Sakykit, ką darytumėt mano vietoje? Kaip reaguotumėt jos vietoje, man prisistačius? Kad princą mest per bortą žinau, neaušinkin burnų apie jį.
Taip, ji būtų buvusi tik meilužė, įsibrovus pati purvinais batais į kitų žmonių pasaulį, jei būtų nuo pradžių žinojus, kaip yra, ir tam pasirašius. Šiuo atveju ji buvo suviliota ir sužeista moteris, kurios teisės tokios pat kaip ir tos žmonos, nes tas pats vyras tokias jas suteikė ir tuo manipuliavo. Galbūt realybė tokia, kad ne savo noru pabuvot trečia, gal jie ramiai gyvens toliau tarsi nieko nebūtų įvykę, gal ir neverta, tiesa, galbūt dar daugiau bereikalingos savos energijos paleisit vėjais.. Bet kuriuo atveju – jums nereikia žeminti savęs ar tyliai karčiai nuryti piliulę, priimti savo dalią maždaug vien todėl, kad štai jūs meilužė, o ji va vaiko motina. Ne jūsų nuopelnas, kad ta meilužė buvot.
bet jei ir aš nežinoijau ir ji nežino(jo)? Jei, tokiu atveju, jai kas užmes iš vyro bendradarbių ar šiaip kažkur kažkada? Kaip jai tada jaustis? Kaip jau sakiau, milijonai klausimų…. Bet žinutės nerašyčiau, jei išvis lįsčiau/lįsiu sakyt
Kažkaip keistai jūs išsireiškėte su tuo uoj miela žmona atrodo neminėjau apie mielą žmoną, paminėjau, kad TA žmona gal būtų dėkinga už sužinotą teisybę. Prie ko čia jie turėtų laimingai gyventi? Čia jau tos žmonos reikalas ar ji užsimerks ir gyvens su tuo kuiliu toliau
Nuo čia ir prasideda kiekvienos požiūris į kiekvieną kitą moterį Kontaktuoti su žmona kuri apgaudinėjama. Mano požiūris tokioje situacijoje kaip ir minėjau viename iš post’u. Stebėtina, kad yra tokių “meilužių” kurios išdrįsta atverti akis apgaudinėjamai žmonai
Kaip suprantu jūs mieliau būtumėt viena iš tų kurios įsikišusios atsitiktinai į šeimą, tylėtų ir griaužtų save, o ne pasakytų ir atvertų akis dar vienam žmogui, sakyčiau savanaudiškas požiūris, bet čia Jūsų požiūris
Brangioji,patikek jei vyras tikrai noretu ir turetu planu su tavimi,tai tikrai matytum visas pastangas judant i prieki del jusu bendro gyvenimo kartu.Manau,kad sunku ir vyrui butu pasakyti zmonai,kad turi kita ir baigta.O tuo labiau kaip sakai per senas draskytis!!!Susimastyk. Jei seimoje nieko nera gero,tai ar taip tektu tau cia paciai draskytis,mintimis,kad kazka reikia daryti.Galvot jis gali ilgai ir nuobodziai o tu lauksi ir tikesi jo TIK ZODZIAIS O ka ta zmona ,ji irgi moteris tikrai nepaglostytu taves tuo labiau jei zinai,kad jis vedes Tu liksi kalciausia.Jie visada svarsto ,bet zmonu nepalieka ,nebent jos ismeta Sakau ,nes pati buvau zmonos situacijoje,Jauciau ,maciau 1metus,sakysit durne,bet turejome maza mergyte,tikrai sunku,bet esu labai kantri i.Bendravo irgi apie 1metus,labai mokejo suktis ,net nepajusdavau ,kad namie nera,kas 5min skambuciai ir namie vis,bet va,tili kiaule gilia sakni knisa. nu ka ,kalbejo,kad nieko nera ir,t,t cia ju daineles laiko mus durnelemis.Bet mes isejom su dukra. Nu ka galiu pasakyti,as is tu moteru ,neisterikuoju ir praktiskai nesiaiskinu,pendelis i subine ir dar kaspina uzristi ant… ir paleisti pas kita.Jie gal ir bendravo,bet niekada nesiule gyventi jai kartu,nekure nieko bendro ir atakavo mane. Norejo grizti pas mus.Praejo daug laiko,kiek bendravau su vyrais,tai jie visi grizta pas savo antras puses.Na ,bet mes visos skirtingos ir gyvenimai musu.Bet jie visi vienodi,ziurek i prieki ir save ir tik save.Negyvenk vien jo zodziais,buk stipri,nenusileisk silpnom emocijom,spjauk ir gyvenk
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
