Noriu pasikalbėti su ja.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos ir moterys,
beprotiškai ir beviltiškai jaučiuos čia rašydama, bet tebūnie. Žymiu anonimą, nes skolinuosi draugės anketą, kad sukurt šią temą.
Liko keleri metai iki trisdešimtmečio. Bendravimų su vyrais buvo visokių, bet vis kažkas netikdavo, nesutapdavo, prasilenkdavo… kol išvykus darbo reikalais į kursus sutikau JĮ. Pirmas toks ženkliai vyresnis, bet ir pirmas toks, kuris taip kojas pakirto. Dėmesį rode subtiliai, inteligentiškai, o aš įjungiau visas pajėgas, kad neišsiduot, jog kaip paaugliukė dieną naktį apie jį galvoju, planuoju, fantazuoju. Užsimezgė graži dviejų suaugusių žmonių draugystė: pokalbiai, filmai, diskusijos, teatras, pasivaikščiojimai ir, galų gale, lova. Jo namai kitam mieste nei gyvenu ir dirbu aš, o dirba jis periodiškai užsieny. Susimatydavom tik savaitgaliais ir tai ne kiekvieną. Kelis kartus buvo taip išsiilgęs, kad skraidinosi į darbo keliones. Laukdavau viešbuty ar šmirinėdavau po miestą, kol jis sėdėdavo susitikimuose.. bet viską atpirkdavo nuostabus laikas vakare/naktį. Taip tęsėsi pusmetį. Spontaniškai vis dažniau pasiūlydavau, kad jis po darbų ne pas mane lėktų, o aš atvažiuočiau – man gi nesunku. Tokie siūlymai tai negirdom nuleisti būdavo, tai pasiūlytos tos pačios alternatyvos. Ir taip 7 ar 8 pažinties mėnesiui einant ėmė rastis vis kažkokių kabliukų, bet tada lyg ir nepastebėjau, o gal ignoravau savo nuojautą. Kol galų gale tiek dėl noro nustebint, tiek dėl rusenančių nuojautų nusibeldžiau pas jį, oro uoste nustebint. Įsivaizdavau, kad paženklinsiu jo viengungišką būstą moters kvapu, nuostabiai praleisim laiką… reakcija neišdavė pasimetimo, bet kažkaip sugebėjo išsivežt prie jūros ir vėl “ženklinau” viešbutį savo tais moteriškais kvapais. Nuo tada nuojauta jau ėmė mirksėt raudonom sirenom. Galvojau- negi būsiu ta durnė, kuri pusę metų suaugusio draugo namų nemato, atvažiavusi į jo miestą būna saugiai išgabenta iš pavojinos zonos ir apsimeta, kad viskas gerai? Buvo vienas pokalbis, kitas. Be dramų ir isterijų, rodos, viską išsiaiškindavom, sulaukdavau labai racionalių paaiškinimų, nuoširdžių išsikalbėjimų bet viduj kažkas vistiek kirbėjo.
Užbėgant įvykiams už akių, dar po mėnesio aš sėdžiu viską išsiaiškinus prie pc ir apžiūrrinėju jo dukros facebook profilį. Dukra gyvena su mama ir… tėčiu, be abejo. Tuo pačiu vienišu žaviu vyru, su kuriuo laimingai sau draugauju aš, kvaila višta. Lyg ne gana ir taip visos šios muilo operos – jo žmoną aš pažįstu. Na, nepažįstu, bet… teko su ja dirbti vienam projekte prieš kokius 5 m. ir iki šiol prisimenu, kokia žavi ir protinga moteris ji pasirodė. Iškart iš nuotraukų pažinau, po to suradau projekto vakarėlio nuotraukas, kur abi taurėm susidaužusios kikenam….
Noriu su ja pasikalbėti. Paskambinti, prisistatyti kaip “ta iš tos įmonės su kuria darėt tą projektą” ir pakviesti kavos… o kalbėčiau pačios suprantat apie ką.
Sakykit, ką darytumėt mano vietoje? Kaip reaguotumėt jos vietoje, man prisistačius? Kad princą mest per bortą žinau, neaušinkin burnų apie jį.
Visiskai pritariu vereta pasisakymui.
Niekada neisiu ir nieko nesakysiu zmonai.
Buvau jusu vietoje, zinau kaip skaudu ir nesuprantamai is pradziu tai atrode. Tik man ne 30 buvo, o 20. Ir laiko kol buvome kartu praejo ne 6 men, o tik 3. Be vis tiek ne 1 diena ir tikrai neisivaizdavau, kad jis turi zmona ir 2 mazus vaikus. As pati paklausiau del zmonos, nes viena diena pamaciau visa seima parduotuveje. Jis pasake : Taip, turiu …………. Atsistojau, apsisukau ir isejau Minties netgi nebuvo ieskoti zmonos ir kazka sakyti. Kam to reikia? Kas pasikeis nuo to?
O jusu vietoj, jeigu turejote bendru darbo rekalu, tai tikrai nieko nedaryciau. Jeigu reikes veliau vel kartu dirbi, kaip jaustumtes?
Sakykit 100%
puikiai atspėjot, dėl ko skaudžiausia. Tas tikėjimas ir saugumas jau buvo pasiekęs tokį visa apimantį lygį…
bet vis mėtausi ir klausiu savęs, kokią teisę turiu lįst į kitų gyvenimą ir tep šituo š, į kurį pati pakliuvau. Gal pati kalta, kad iškart nepatikrinau? Bet niekada netirkinu ir tada toli gražu jokių minčių nebuvo.
Dar netgi galvoju gal jis išvis su žmona išsiskyręs, bet čia jau kitos peripetijos…. nes visitek, nei jos, nei dukros neminėjo.
tiesiog viskas prasidėjo nuo minties, kad aš tikrai norėčiau, jog man pasakytų. Įtemptai apie tai galvojau, stengiausi įsivaizduoti ir priėjau tokio nusistatymo. Bet čia tik mintis, nesu tikrai, užat ir klausiu čia, kur daug įvairių patirčių ir vertybių turinčių moterų. Tik, gaila, nesitikėjau, kad tiek išsiskirs pasisakymai, ir dar labiau pasimesiu; turbūt naiviai tikėjaus, kad visos sakys EIK
Aisku, kad pasakykit.
O cia kitos rekia, kad geriau negriautu seimos autore ir tyletu.
KAD JAU TA SEIMA IR TAIP SUGRIAUTA.
Tas donzuanas turi dvi moteris, du gyvenimus, tai ka cia dar besaugoti. Gaila zmonos, kuri yra durninama.
Tai ne jūs į kažkieno gyvenimą lįsit, čia šiuo atveju į jūsiškį šūdinais, atsiprašant, batais įkerėplojo ir net nesiteikė nusivalyt. Jūs tik iliustruosite faktus, nuimsit šydą nuo iliuzijos ir atversit realią tikrovę, kokia ji yra. Lygiai kaip pasielgė su jumis. Tai žinoma, jog neminėjo, manau, dėl to, kad neplanavo ir neplanuoja jūsų į tą, už šydo likusį, gyvenimą vestis ir nepageidauja visai, kad taptumėt jo dalimi. Jam patinka du gyvenimus turėt. Abu gražius ir rožinius, tarsi du viename. Žinoma, tai tik spekuliacija, bet kažkodėl esu įstikinus, jog jis geras ir puikus tėvas, šaunus ir mylintis vyras taip pat, dėl to dar labiau norėčiau tą įdilę sujaukt. Pati kalta, kad iškart nepatikrinot? Čia kvailas ir įkyrus moterų pomėgis analizuot ir mėginti suprasti, pateisinti, rasti atsakymus, nes tiesiog negali įsivaizduoti, kaip įmanoma būt tokiam, na tokiam kiaulei? O jie negalvoja, jų nekvaršina sąžinės priekaištai, jie tiesiog elgiasi, bėga per gyvenimą su vėjeliu, gardžiuojasi juo ir tiek. Elgiasi kaip paskutinis niekšas, nes jam, na, patikot jūs, patiko laikas su jumis, jam buvo gera, o bet tačiau, gi jis nieko ir nežadėjo. Puikiai praleidot laiką kartu, argi jums nepatiko? Bet kadangi sužinojot, tai labai gaila, kad nenorėsit viso šito pratęst.. Manau, čia jo logika, nežinau, kaip dar kitaip tokį elgesį paaiškint.. Galbūt tai nėra brandus, išmintingas požiūris, gal tikrai neverta savęs dar daugiau tepti tarsi ir eiti ten, bet bent aš elgčiaus spontaniškai, gal vėliau ir gailėdamasi to, bet eičiau. Nes nepajėgčiau toliau kaip niekur nieko būt šešėlis, ypač, jei stipriai įskaudino. Ir taip ilgai ir nuobodžiai greičiausia laižysitės sielos žaizdas vienumoj, galvodama, kodėl, o kas būtų jei. Norėčiau dar tarsi “sudalyvauti” prieš tai, sukursi savo finalą, savo versiją, jei jau manąją sugriovė kaip pasakų pilis. Jūs tikitės, kad jis jums kažką pasakys, jog kažkaip save mėgins teisinti, kad turės kažkokį “alibi” ar dar ką nors, jog pasakys kažką, už ko galėtumėt užsikabint, jog lengviau būtų, bet realiai esu tikra – nepasakys jis nieko, nes sakyti nėra ką..
as pasakyciau. specialiai susitikt nevaziuociau, o paskambinciau ar parasyciau laiska. gal net labiau laiska… ir paciau mintys aiskiau ir lengviau galima sudeliot ir moteris gali ramiai (jei ne is pirmo, tai gal bent is 21 karto) perskaityti. susitikus, tai tikiu, kad zmonai isgirdus kas prie ko, gali viskas uzvirt ir vienintele mintis – pries mane ku*va, kuria mano vyras kr*so… skaitant laiska, Jus bent jau nenervinsit jos savo buvimu, jai nereiks galvot kur nusukinet akis ar kaip Jusu akivaizdoje reaguot (jei, tarkim, ji ir susitaikius su tuo, kad jos vyras kazka turi)…
Pasakyt zmonai ir tegu buna nubaustas,nes is taves,autore,tyciojosi. O zmona tegu zino kas vyksta ir bus atsargesne. Cia buvo apgaule,nes nezinojote apie jo seima tai dabar tegu seima apie tave suzin.
Kokia teise turi list i kitu gyvenima? O kokia teise kiti turi list i tavaja? Meluot ,apgaudinet ir slept??? Ne tu pasirnkai,o jis! Nebuvo saram baram abieju susitarimu.
Neverta, tik save zeminsit dar lysdama i ju seima. Jus tik meiluze, o ji zmona ir jo vaiko motina
O tu noretum,kad tave vyras apgaudinetu,o visi aplink zinotu ir ruras surauke tyletu?
Man bet kokiu atveju geriau visada zinoti realybe!Zinant tiesa imanoma kazka keisti…
patikėk, NENORĖTUM. ;/
Skaitau šitą temą ir prisiminiau, kaip klasiokės mamai parašė Jos tėčio meilužė. Ji atrašė ”Na ir kas? Žinau aš viską, kale panele, čia tu valkata paskutinė” Aišku, ten po to buvo dar 20 įžeidžiančių žinučių.. Žiauru buvo, bet ta meilužė dar iki dabar bijo viešumos, nes baisią gėdą prieš visus padarė.. Net nežinau, ko labiau gaila, ar jos, ar žmonos. O šiaip, nesakyčiau. Kaip sakė magduleee, meilužė lieka meiluže, kad ir kaip jus apgavo ar įskaudino.
ačiū visoms už šiandieninius pasisakymus. Eisiu pailsėt, galvą skauda nuo verkšlenimo ir milijono užiančių klausimų ir minčių. O ir beveik garantuoju, kad savaitgalį ruošis atvykti princas, tai nedaug turiu laiko suimt save į rankas ir nuspręst kaip elgtis.
Bet cia situacija kita! Autore ner kale ar paleistuve,ji tokia pat auka nei zmona,o gl net baisiau..galbut vyras ne pirma krta apgaudineja zmona,zmona zino ir jai px,bet gal ir nieko nezino!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
