Prievartos vaikas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas visoms. Nesiteisinsiu, kodėl esu anonimas ir neprašysiu bambeklių aplenkti temos, nes to jos vistiek nepadarys. Taip pat nusiteikiau ir tam, kad tema bus išvadinta fake, bet juk bet kokiu atveju atsiras nors viena narė, kuri palaikys mane. Iš tiesų galėčiau užduoti man rūpimą klausimą, nepasakodama visos istorijos, tačiau norisi ne tik sulaukti atsakymo, bet ir išsipasakoti. Esu prievartos vaisius. Ne, nebuvo taip, kad mamą išprievartavo nepažįstamas žmogus, bet vistiek gimiau po išprievartavimo. Bent jau ji taip teigia. Situacija tokia, kad mama gyveno su mano tėčiu. Buvo susituokę, susilaukė pirmagimio, t.y. mano sesers. Vėliau jie išsiskyrė. Vieną dieną girtas tėtis užsuko namo susirinkti daiktų ir prieš mamos valią su ja pasimylėjo. Tuomet gimiau aš. Nežinau, kodėl mama niekam nieko nesakė, kodėl mane išvis gimdė, nes ji manęs nemyli. Nei ji, nei mano sesuo. Man jau 15 metų, bet visą gyvenimą buvau engiama. Nesakau, kad mane mušė, manimi nesirūpino, nemaitino, nerengė, tačiau jos abi pastoviai naudodavo psichologinį smurtą. Vieną kartą mama su seserimi išvažiavo atostogauti ir manęs nepaėmė, nes mamos teigimu, ji norėjo pailsėti nuo blogų prisiminimų. Buvo ir daugiau panašių situacijų, kai būdavau atstumta. Su tėveliu iš pradžių bendraudavom. Jis, priešingai nei mama, mane labai, labai myli. Labiau, nei mano seserį. Mama ir sesuo tėčio nekenčia, todėl man uždraudė su juo bendrauti. Nors teismo nutarimu tėtis mane gali matyti, tačiau mama man draudžia su juo matytis, ir nežinau kodėl, bet tėtis nieko ir nedaro. Galbūt bijo, kad išlįs tiesa. Iš pradžių kentėjau ir tylėjau, tačiau dabar sesuo išsikraustė, o su mumis gyvena patėvis. Jis prie manęs kabinėjasi. Graibosi, čiupinėjasi ir lenda. Man taip šlykštu. Sakiau mamai vieną kartą, bet ji netikėjo. Nebežinau, ką daryti. Iš tiesų, pagrindinis klausimas, ką man toliau daryti? Nes aš noriu gyventi su tėčiu. Su juo susisiekti negaliu, nežinau kur jis gyvena, numerio neturiu. Bet nebegaliu daugiau pakęsti mamos ir sesers neapykantos man ir patėvio priekabiavimų. Ką aš galėčiau daryti? Kur man kreiptis, kad galėčiau pasimatyti su tėčiu? Ar išvis būdama 15-os metų turiu teisę kažką daryti ar už viską atsako tik mama? Prašau, padėkit man, nebegaliu taip gyventi, nes man labai, labai sunku..
Žinant tėčio vardą ir pavardę jį tikrai galima rast. Gal net žinai kur jis dirba? Mano pusseserė per labai didelį norą mane susirado – tiesiog google įvedė vardą ir pavardę ir bandė susisiekt su kiekviena, kurią jai parodė, visa laimė, kad mane ten išmetė pačią pirmąją. Ar mama turi brolių, seserų? Net nebūčiau įtarus, kad mano dėdė palaiko itin artimus ryšius su mano tikru tėvu, per jį galėjau jį greičiau surast.
Na, o, bet, tačiau, jei pasiskųstum soc. darbuotojai, norėtum gyvent su tėvu, o tėvas sutiktų – esi jau pakankamai didelė tai nuspręst pati. Kodėl žinau? Todėl kad užteko mano žodinio taip kai man buvo 6 metai ir vyko įvaikinimo procesas (tik viena sąlyga – mano tikrasis tėvas turėjo padėt vieną parašiuką).
Jei norėsi daugiau informacijos apie įvaikinimo procesus – parašyk man asmeninę žinutę, būtų truputį lengviau paaiškint galimybes, kur tau kreiptis ir t.t.
tik dabar atnaujinau langa tai nemaciau kitu tavo zinuciu… laikykis… bet jeigu neturi tecio jokiu duomenu, vienas patarimas – kreipkis i vaiku teises…
gal parašyk savo istoriją čia – paieškojus psichologės emeilo
Aš esu skaičius jos minčių, mačiau kaip dirba, viliuosi ji rastų ką tau patarti, juolab bendrauja ir su tėvų forumu ir tiesiog šiltas žmogutis.
Kreipkis į vaikų teises, jeigu yra pas jus. Dėl patėvio priekabių, manau, turėtų atkreipti dėmesį. Paskelbk tėčio paiešką internete, Lietuva – mažas kaimas, atsirastų, kas jį pažįsta greitai. Pabandyk
Keista, kad šis pasakojimas parašytas be klaidų ir su sklandžiai išdėstytomis mintimis yra 15 metų paauglės. Net sunku patikėti. Jeigu viskas yra tiesa, tuomet tu esi tikrai brandi siela, pati pasirinkusi gyventi gyvenimą sudėtingomis sąlygomis, kad patobulėtum. O tėtį gali rasti jeigu nori. Galų gale, mama neturi teisės tau neleisti matytis su tėvu – šitą atsimink, tuo labiau, kad jis tvarkingai moka alimentus ir yra tavo tėvas. Gali pati pareikalauti iš jos tėvo tel. numerio. Atsimink, kad ir tu turi šiokias tokias teises, nors nesi pilnametė.
O dievuliau, kokią didelę naštą turi nešti Bet matau esi labai stipri, pilnametystė taip pat nėra už kalnų, tad laikykis! Beje, prisijungiant prie el. bankininkystės reikia ir paties sugalvoto kodo, kurio Tu turbūt nežinai (bent mano banke reikia), o taip pat lb didelė tikimybė, jog ir pats tėtis to gauto lito nepastebėtų, taip pat Tavo vadinamoji mama (atsiprašau, bet būti tokia vadinama, mano nuomone, ji nenusipelno ) galimas daiktas, jog pastebėtų ir Tave nuskriaustų… Pirmiausia Tavo vietoje bandyčiau, kaip ir viena narė minėjo, skambinti į 118, ten jie preina prie nemažai info, pirmiausia klausčiau, gal būtų įmanoma sužinoti jo nr, o jei ne, gal bent kažkokią info… Ir būtinai privalai kažkam apie savo situaciją išsipasakoti, kas realiai Tau galėtų padėti, labai tave palaikau, linkiu kuo greičiau atrasti tėtį, laikykis ir sėkmės!!!
Apgailestauju dėl visko Sunku, net įsivaizduot kaip sunku tau.
O kaip seneliai? Gal turi senelius pas kuriuos gali apsistoti? O kaip anksčiau su tėčiu susiedavai? Gali kreiptis į vaikų teisių apsaugos tarnybą,prašyti jų surasti tavo tėtį. Gali bandyti nueiti į policiją ir paprašyti, kad atskleistu tau jo duomenis.
Dar vienas būdas – jei žinai miestą, kur tėtis gyvena (gal tai nėra didelis miestas, o tik miestelis?) gali skambinti į seniūniją ir klausti pagal vardą pavardę. Gal ir jo kontaktų neduos, bet paliksi savuosius, jie juos perduos tėveliui.
Mane patėvis irgi bandė išgėręs prievartaut..žiauri patirtis. Mama tuo metu buvo parduotuvėj, buvo žiema, šalta tamsu. Išbėgau į laiptinę nuo jo išsilaisvinus ir laukiau mamos grįžtant. Ji ilgai neužtruko, papasakojau viską pasikūkčiodama, tai jį išmetė iškart iš namų, o mes į policiją. Tai tikrai rimtai į mane mentai žiūrėjo, buvau 16-17. Pareiškimą priėmė ir patėvis nemenką baudą gavo už tai. Ačiū dievui daugiau to iškrypėlio neteko sutikt… niekam nelinkiu to patirt..
Ačiū jums labai. Net neabejoju, kad tėtis tikrai mėgina mane susirasti. Tiesiog tada, mama atėmė iš manęs telefono kortelę ir nupirko naują. Todėl ir nebeturiu jo numerio. Ir abejoju, kad jis nesistengia su manimi susisiekti. Gal mama kažkaip slepia mane nuo jo, jam grasina, aš netikiu, kad jis sėdi rankas sudėjęs. Manau mūsų abiejų pastangomis pavyks rasti vienas kitą. Turiu idėją dar vieną, ji tikrai realesnė truputėlį. Dar kartą nuvykti senuoju tėčio adresu, nes ten jis nuomavosi butą. Naujų buto gyventojų ar pirkėjų, nežinau, kas jie tokie, paprašyti to buto šeimininko/ar jau ankstesnio šeimininko numerį. Tuomet susisiekti su juo, gal dar turės tėvelio numerį ar šiaip kokių žinių… Aš bijau kol kas pati eiti ir skųstis kam nors, nes tikrai labai bijau mamos. Noriu susirasti tėtį, jam viską papasakoti ir su juo nueiti į tas vaikų teises ar dar kur. Gal jei viską papasakočiau apie patėvį ir mamą, tėčiui leistų pasiimti laikiną globą, kol bus sutvarkyti visi dokumentai dėl nuolatinės mano globos? Žinau, kad viskas ne taip lengva, bet bijau, kad susiradus tėtį ir mamai tai sužinojus, man bus blogai. Tada nė minutės su ja nebenorėčiau būti. Aš tikrai bijau mamos.
Radau internete tokį patarimą: „Mėgink kreiptis į Gyventojų registro tarnybą (A. Vivulskiog.4a, Vilnius). Aš kreipiausi prieš 4 metus, žinojau tik žmogaus vardą, pavardę, gimimo metus nurodžiau apytiksliai (nuo-iki). Sumokėjau nurodytą mokestį (tuo metu 3 litus) ir gavau adresą.“
Dėl patėvio priekabiavimo, tai tikrai reiktų kreiptis į vaikų teises arba mokykloje su psichologe pasikalbėti, ką ji patartų šiuo atveju kol nepriėjo iki tragedijos. Keista, kad mama nereaguoja į tokį dalyką, gal nenori pripažinti. Turi pati už save kovoti, ką jau padarysi.
Esu dar mažoji rašytoja. Rašau straipsnius mokykloje, baiginėju parašyti knygą, kurios dar niekam nerodžiau. Galbūt todėl mano rašyba ir minčių dėstymas nepanašus į penkiolikmetės. Ne kartą tai esu girdėjus ir man tai laaaabai didelis komplimentas.
Dėl to patėvio siūlyčiau nieko nelaukt ir kuo greičiau rasti kur kitur pagyventi, kol susirasi tėtį. Ne ką gali žinoti, kas kada tokiam žmogui į galvą šaus, riektų šituo atveju pačiai savo saugumu pasirūpinti. Bent jau kokių pipirinių dujų balionėlį nusipirkit.
Taip taip, jei esi vilnietė, reiktų kreiptis į Gyventojų registro tarnybą (A. Vivulskiog.4a, Vilnius). Jie ten padeda daugiau. Sužinosi kur tėtis yra registruotas bent jau. Sunkus darbas, tikiu, man buvo 18 kai jį dariau, tik mama manęs negąsdino, nors ir padėt neturėjo kuo…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
